Apie neeilinę situacija vyras sužinojo tik tada, kai sėkmingai įveikė kitos kategorijos vairuotojo egzaminą ir nuėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimo.
„2022 metais išsilaikiau B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. 2023-iaisiais, važiuodamas draugo automobilyje keleivio vietoje, buvau nubaustas už tai, kad nebuvau prisisegęs saugos diržo. Baudą sumokėjau iš karto ir pamoką išmokau. Atrodė, kad tai paprastas nusižengimas, neturintis įtakos mano vairuotojo pažymėjimui. Tačiau šiais metais, rugpjūčio 20-ąją, laikydamas A2 kategorijos egzaminą ir jį sėkmingai išlaikęs, sužinojau, kad mano teisė vairuoti yra apribota nuo birželio mėnesio. Paaiškėjo, jog esu priskirtas prie prasižengusių vairuotojų, todėl neva turėjau išklausyti specialius kursus, nors baudą gavau ne kaip vairuotojas, o būdamas keleiviu.
Nuo to momento prasidėjo varginantis institucijų „mėtymas“. „Regitra“ mane siuntė aiškintis į policiją, policija – atgal į „Regitrą“. Vilniaus kelių policijoje man buvo pasakyta, kad padėti negali, o kursus vis tiek reikės lankyti. Tik po daugybės pastangų pavyko išsiaiškinti, kad tokių kursų lankyti neprivalau, tačiau „Regitra“ negalėjo pati nuimti apribojimo, nes, kaip buvo paaiškinta, „sistema neleidžia“. Dar labiau šokiravo tai, kad „Regitros“ darbuotojai pasakė – su tokiu apribojimu aš apskritai net negalėjau laikyti egzamino. Tad kaip gali būti, jog egzaminą leidžiama laikyti, už jį sumokėti, jį išlaikyti, o tik po to paaiškėja, kad visa tai lyg ir neturi galios?“, – savo poziciją dėsto skaitytojas Deimantas.
Sulaukęs tokios žinios, vyras vėl kreipėsi į policiją, teko aplankyti bent du komisariatus, kol galiausiai Kauno pareigūnai patys pasitarė su Kaišiadorių ir gavo nurodymą išsiimti pažymą iš e.policijos – trejų metų nusižengimų istoriją, bet, vairuotojo teigimu, to nepakako.
„Galiausiai, po daugybės mano pastangų, „Regitros“ darbuotoja susisiekusi su policija šeštadienį, kur dar prieš tai sakė, jog policija nedirba ir susisiekti negali, pati paėmė mano kontaktus ir pasakė, kad šį kartą jie patys paskambins, kada jau bus galima užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, nes jokių kursų išklausyti man nereikia. Tai reiškia, kad situacija galėjo būti išspręsta daug greičiau, jei tik atsakingi asmenys nebūtų permetinėję atsakomybės vieni kitiems“, – pasakoja vairuotojas, pridurdamas, jog ledai pajudėjo tada, kai pasakė, kad kitas kelias yra tik per teismus.
„Svarbiausia tai, kad institucijos atsakomybės neprisiima – užuot išsprendusios problemą, jos tiesiog siunčia žmogų nuo vienos įstaigos prie kitos, kol nepradedi kalbėti jog kreipsiesi per atstovą ir situacija bus sprendžiama teisme – taip būti neturėtų. Tokie atvejai kelia ne tik bereikalingą stresą, bet ir realią grėsmę prarasti darbą bei ateities galimybes.
Tikiuosi, kad mano istorijos paviešinimas paskatins atsakingas institucijas atidžiau vertinti savo darbą ir pripažinti padarytas klaidas, o ne jas slėpti ar permetinėti atsakomybę vieni kitiems“, – vylėsi Deimantas.
„Delfi“ susisiekė su atitinkamų institucijų atstovėmis, kurios paaiškino, kaip galėjo nutikti tokia painiava.
Policijos atstovė Jorūnė Liutkienė paaiškino, jog Administraciniame kodekse toks nusižengimas neskaidomas į keleiviui ar vairuotojui tenkančią atsakomybę. Tai pareigūnas padaro vesdamas duomenis į sistemą, kurią mato „Regitra“.
„ANK 432 straipsnyje ir nėra atskirtas nusižengimas, ar padaryta vairuotojo vietoje ar keleivio, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje numatyta, kad papildomas vairuotojų mokymas reikalingas, kai vairuotojai nenaudoja saugos diržų.
Dėl to, Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje yra dirbtinai išskaidytas šis straipsnis ir pareigūnas pildydamas pasirenka atitinkamą kodą. Kai ANRIS perduoda informaciją į Lietuvos Respublikos transporto priemonių vairuotojų registrą, tai perduodamos ir visos nusižengimo aplinkybės“, – dėsto J. Liutkienė.
Toks nusižengimas tiek vairuotojui, tiek keleiviui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
„Regitra“ iš savo pusės taip pat dėsto, jog informaciją apie pažeidimus gauna iš policijos ir pati įmonė netvarko jokių duomenų bazių.
„Regitra“ duomenis apie pradedančiojo vairuotojo KET pažeidimus gauna naudojantis registrų ir informacinių sistemų sąveika (automatiškai) ir nėra duomenų apie KET pažeidimus tvarkytoja.
Dėl perduodamų duomenų apie pradedančiojo vairuotojo KET pažeidimus reikia aiškintis su ta institucija, kuri jas skyrė. Šiuo atveju – policija. Jei vairuotojas yra tikras, kad nepažeidė KET reikalavimų, kuriuos pažeidus privaloma pabaigti papildomus mokymus, turėtų kreiptis į policiją“, – teigia įmonės atstovė Eglė Bačionytė.
Ji primena, jog privalomą papildomą vairuotojų mokymą privalote baigti per vienus metus nuo nutarimo, kuriuo esate pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Informaciją apie sėkmingai užbaigtus mokslus „Regitra“ taip pat gauna automatiškai, papildomos pažymos nereikia.
Tačiau paneigia vairuotojo gautą informaciją „Regitros“ filiale – jei vairuotojui privaloma pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, jis vis tiek gali laikyti vairavimo egzaminus kitai kategorijai įgyti.
J. Liutkienė primena, kad pradedantieji vairuotojai turi baigti papildomus mokymus, kai pažeidžia reikalavimus vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus.
Taip pat – neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn.
