Verslininkas pasakoja, jog praėjusios savaitės viduryje, nusprendė papietauti Vilniaus senamiestyje ir automobilį pasistatė Vilniaus gatvėje, šalia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, tačiau sugrįžęs rado nemalonų siurprizą.
„Ten yra ženklas, kad mokama mėlyna zona ir 2 valandas gali stovėti. Užstačiau programėlę ir nuėjau pavalgyti, grįžtu – bauda. Jie reikalauja palikti laikroduką, tačiau gi mato, kad nestovėjau dvi valandas ir vis tiek man įkala baudą“, – piktinosi D. Bunkus.
Susimokėjo, bet gavo baudą
Žinomas vyras tikina susinervinęs, tačiau būtų apmokėjęs jam paskirtą baudą, jeigu tuo metu nebūtų kalbėjęs su savo advokatu. Šiam paaiškinęs situaciją, gavo jo patarimą nemokėti, o kreiptis į „Susisiekimo paslaugas“.
„Žinau ne vieną žmogų, kuris irgi taip susimokėjo, būčiau ir aš susimokėjęs, bet advokatas pasakė, jog reikalavimas palikti laikroduką galioja tuomet, kai nėra renkama rinkliava. Tai surašėm laišką jiems, šitą baudą panaikino, bet perspėjo, jog jeigu kartosis – tada baus, bet čia yra perteklinis reikalavimas, jie juk mato programėlės duomenis. Kitas dalykas – koks tas laikrodis turi būti? Ar ant kokio lapo, kokiu rašalu rašyti? Žinau ne vieną žmogų, kuris tokioje situacijoje susimokėjo, tai siūlau nepasiduodi sukčiavimui“, – toliau dėstė verslininkas.
D. Bunkus portalui „Delfi“ pateikė ir savo susirašinėjimą su įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo skyriumi, kuriuose teigiama, jog kontrolieriai tikrindami automobilius atsižvelgia į 149 Kelių eismo taisyklių punktą, kuris numato, jog palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.
Visgi verslininkas išliko atkaklus – tikino, jog toks reikalavimas ir paskirta bauda yra nelogiška, nes apmokėjimo sistemoje yra užfiksuota stovėjimo laiko pradžia.
„Šio punkto taikymas nėra universalus visoms stovėjimo vietoms. Jis taikomas tik toms zonoms, kur stovėjimas ribojamas laiko prasme ir neimamas mokestis už stovėjimą. Tokioms vietoms papildomai įrengiamas ženklas „Papildoma lentelė su laikrodžio simboliu (520)“. Tokiose vietose iš tiesų būtina nurodyti atvykimo laiką, tačiau būtent todėl, kad nėra jokių kitų priemonių stovėjimo trukmei fiksuoti. Mano atveju stovėjimas buvo M zonoje, kur už parkavimą mokama. Mokėjimas atliktas programėlėje „m.Parking“, todėl stovėjimo pradžios laikas yra fiksuotas jūsų administracinėje sistemoje.
KET 149 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes buvo mokėta rinkliava. Nėra nei papildomos lentelės su laikrodžiu, nei stovėjimo be mokesčio modelio, apie kurį kalba šis punktas. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimuose dėl rinkliavų zonų nėra nurodyta jokio papildomo reikalavimo žymėti laiką ant stiklo, jei stovėjimas apmokamas elektroniniu būdu. Antra – dėl teisinės logikos. Jeigu jūsų sistema fiksuoja mokėjimo pradžios laiką, o ji jį fiksuoja, joks papildomas žymėjimas yra ne tik perteklinis, bet neturi jokio teisinio pagrindo“, – rašė pats verslininkas.
Mokėti už rinkliavą nereikia
D. Bunkaus nurodytoje stovėjimo vietoje iš tiesų vienoje vietoje įrengti du ženklai – vienas žymi, jog tai brangiausia – mėlyna – stovėjimo zona, kitas – informuoja, jog automobiliai darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. gali stovėti tik 2 val.
Verslininkas vadovavosi ženklinimu, kuris informuoja apie rinkliavą ir susimokėjo. Kaip portalui „Delfi“ aiškino JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius – tokiose vietose rinkliava nėra renkama ir laikosi pozicijos, jog laikrodis – būtinas.
„Suprantame, kad tokia situacija gali kelti painiavos, tad norime pažymėti, kad Vilniaus mieste nėra tokių vietų, kur vienu metu galiotų ir mokama rinkliava, ir ribotas stovėjimo laikas.
Gali būti, kad tam tikru paros metu stovėjimas toje vietoje yra ribojamas laiko atžvilgiu (pavyzdžiui, leidžiama stovėti iki 2 val.), tačiau tuo metu jis yra nemokamas – tiesiog būtina laikytis leidžiamo stovėjimo trukmės.
Tokiose vietose, kai stovėjimas ribojamas laiku, visada reikia palikti laikroduką ar kitą priemonę, nurodančią atvykimo laiką. Tai padeda kontrolieriams greitai ir aiškiai įvertinti, ar leidžiamas stovėjimo laikas neviršytas“, – tikino J. Damidavičius.
Kaip anksčiau yra nurodžiusi savivaldybė, vairuotojai stovėjimo laiko pradžią gali nurodyti už lango palikdami specialų laikroduką, kuriuos galima įsigyti knygynuose arba specializuotose parduotuvėse. Neturintys laikrodukų ar nenorintys jų pirkti vairuotojai informaciją apie savo transporto priemonės atvykimo laiką gali aiškiai užrašyti ant paprasto lapo bei padėti jį matomoje vietoje.
Pasak J. Damidavičiaus, jei riboto laiko stovėjimo vietose laikrodukas nepaliekamas, pažeidimas vertinamas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 2 dalį – tai laikoma stovėjimo taisyklių pažeidimu. Tokiu atveju gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 90 eurų.
„Kitu laiku, automobilį pastačius mokamos vietinės rinkliavos zonoje, vairuotojai turi susimokėti už stovėjimą įprasta tvarka – naudodami programėlę ar kitą mokėjimo būdą, tačiau laikroduko tokiu atveju palikti nereikia“, – akcentavo specialistas.
Žvelgiant į konkretų atvejį, jeigu verslininkas į stovėjimo vietą būtų atvykęs savaitgalį, anksti ryte ar po 18 val. – būtų reikėję susimokėti, o šį kartą galėjo stovėti nemokamai, tačiau palikti nurodytą atvykimo laiką.
