Pasibaigusi galiojimo data ir supuvę daržovės
„Norime viešai apskųsti „Maisto banką“, kuris (kalba netaisyta – PT) duoda produktus ne paskutinės dienos, o praėjusių metų. Daržovės, kurias parsineša žmonės, yra skirtos tik šiukšlynams – supuvusios. Tokie produktai nedaro garbės „Maisto bankui“, be to, kenkia žmonių sveikatai. Žmonės gauna ketvirčiui vieną krepšelį – 5 kilogramus, ir tie yra nevalgomi... Kiek gali tyčiotis „Maisto bankas“ is Palangos gyventojų?“ – retoriškai klausia palangiškė, su „Palangos tiltu“ pasidalinusi ne tik laišku, bet bet ir nuotraukomis, kurias skelbia „Palangos tiltas.“
„Maisto banko“ Komunikacijos vadovė Miglė Petronytė sakė „Palangos tiltui“: „Maisto švaitymas, kaip ir pakankamai prasimaitinti negalintys žmonės yra jautri ir svarbi tema, tikiuosi, kad pavyks ją tinkamai nušviesti“.
„Didžiąją dalį maisto, kurį dalijame, sudaro nuo sunaikinimo išsaugoti produktai – vis dar tinkami vartoti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių išimami iš prekybos. Tai dažniausiai paskutinės galiojimo dienos maistas, produktai su pakuočių pažeidimais, nestandartinės formos ar stipriai prinokę vaisiai ar daržovės, taip pat ilgo galiojimo produktai, kurių „geriausias iki“ terminas artėja prie pabaigos ar jau yra pasibaigęs“, – sakė ji.
Pasibaigęs terminas – nieko tokio?
Pagal galiojančius teisės aktus, tokie produktai gali būti vartojami, jei atitinka saugos reikalavimus. Juos galima dalyti paramos gavėjams, o nuo šių metų net ir pardavinėti prekybos vietose, ką labai sėkmingai daro dalis prekybos tinklų.
„Pasibaigęs terminas „Geriausias iki“ nereiškia, kad produktas netinkamas, tai daugiau nuoroda į skonio ar tekstūros kokybę, o ne saugumą. Tokį maistą galima vartoti, parduoti ir dalinti labdarai ir po termino pabaigos, jei jis laikytas tinkamomis sąlygomis,“ – „Palangos tiltui“ sakė Miglė Petronytė.
„Manau, kad viena iš problemų yra vis dar gajus įsitikinimas, jog maisto galiojimo data reiškia automatinį netinkamumą. Taip pat visuomenė dažnai renkasi tik vizualiai tobulą maistą, nepaisydama jo maistinės vertės. Mes stengiamės parodyti, kad ir kreiva morka, ir šiek tiek pažeista pakuotė neturi įtakos pačiam maistui.
Deja, tačiau iš dalies prekybos vietų (galbūt pasikeitus įstatymams ir atsiradus galimybei pardavinėti tokį maistą), jo surenkame mažiau, todėl visuomenės parama yra labai svarbi ir vertinga, bet vien jos tikrai nepakanka, kad galėtume sudaryti pilnus paketus,“ – sakė Miglė Petronytė.
„Maisto bankas“ padeda vis daugiau palangiškių
Anot „Maisto Banko“ atstovės, šiemet per maisto rinkimo akciją parduotuvėse Palangoje kurorto gyventojai ir miesto svečiai paaukojo 2028 vienetus maisto produktų. Iš jų „Maisto bankas“ surinko 1304 vienetus, o Palangos socialinių paslaugų centras – 724 vienetus. „Maisto bankas“ Palangoje remia apie 440 žmonių.
„Skaičiai kalba patys už save, net jei iš tų 1304 vienetų kiekvienam žmogui skirtume tik po vieną aukotą produktą, vis tiek jų neužtektų visiems krepšeliams, kurių vienas žmogus gauna bent keturis per metus...Todėl labai gelbsti prekybininkų, gamintojų, ūkininkų atiduodamas maistas, kurio jie patys nebegali parduoti, nors jis vis dar tinkamas vartoti. Tik dėl šios paramos galime aprūpinti žmones tuo, ko jiems taip reikia. Tokia yra realybė, maisto labai trūksta, o poreikis jam tik didėja.
Šiuo metu mūsų Palangoje dalinamos paramos krepšelis žmogui sudaro apie 5,5-6,5 kg maisto. Dėkojame visiems prisidedantiems, palaikantiems, remiantiems, savanoriaujantiems. Labai tikimės, kad gerų žmonių dėka neprireiks mažinti krepšelių turinio ar, dar blogiau, nutraukti paramos dėl maisto stygiaus“, – sako Miglė Petronytė.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!
