„Šiemet minime lietuvio menininko, daug laiko praleidusio Lenkijoje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Ta proga (su Lenkijos prezidentu Karolio Nawrockiu – ELTA) kalbėjome apie jo atminimo įamžinimą Pustelnike, netoli Varšuvos“, – po susitikimo su K. Nawrockiu teigė Lietuvos prezidentas.
ELTA primena, kad siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą. Taip pat nutarta iki 2029 m. Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu.
M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.
