„Kaip bebūtų, į laisvę išeisiu kitais metais, kai ateis man paskirtos bausmės pabaiga, o kai išeisiu į laisvę, jokia institucija nesirūpins mano adaptacija bei prisitaikymu prie visuomenės normų“, – pareiškė visą Lietuvą savo įvykdytu nusikaltimu šokiravęs 38 metų Ruslanas Morkūnas.
Ir nors R. Morkūnui, kurį teismas nuteisė 15 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės laikas baigiasi kitų metų gegužės viduryje, bent dabar išeiti į laisvę nepavyks – dviejų instancijų teismai galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad jis negali būti iš kalėjimo paleistas lygtinai, nes net po 14 kalinimo metų vis dar neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų materialiųjų sąlygų.
„Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama“, – pažymėjo teisėja Judita Sungailaitė, mananti, jog dar iki šiol negalima teigti, kad į laisvę paleistas žudikas nekels grėsmės visuomenei ir nepadarys naujų nusikaltimų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai R. Morkūnas siekė išeiti į laisvę, nors jo paleidimui jau buvo pritarusi Marijampolės kalėjimo, kuriame šis yra įkalintas, Lygtinio paleidimo komisija – jos nariai įsitikinę, kad šaltakraujis žudikas esą „yra nuoširdžiai pasiryžęs nekartoti nusikalstamo elgesio ir valdyti rizikos veiksnius“.
Anot komisijos narių, nuo 2019 metų stebimas labai ryškus pokytis – nuteistasis pradėjo aktyviai spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemas, dalyvavo ilgalaikėje reabilitacijos programoje, kitose tikslinėse intervencinėse priemonėse.
„R. Morkūnas pradėjo vykdyti darbinę veiklą ir ją vykdo iki šiol, nustojo daryti drausminius pažeidimus, jis jau keletą metų vykdo bausmę atviro režimo sąlygomis“, – savo išvadoje nurodė komisijos nariai.
Anot jų, bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją.
„Lygtinio paleidimo metu R. Morkūnas turės gyvenamąją vietą, grįžta į kitą, su nusikalstamumu nesusijusią aplinką, taip pat išliks darbo vieta, kurioje jis dirba dabar, nuteistasis turi gana didelių finansinių įsipareigojimų (dėl įvykdytų nusikaltimų – Delfi), tačiau juos vykdo, dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį, iš kurio vykdomi išskaitymai antstoliams bei mokami alimentai vaikams“, – pabrėžė Marijampolės kalėjimo atstovai.
Jie taip pat akcentavo, kad žudikas dėjo pastangas spręsti priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, sėkmingai baigė reabilitaciją, o šiuo metu yra įsitraukęs į nevyriausybinės organizacijos veiklą ir savarankiškai veda paskaitas kitiems priklausomybių turintiems nuteistiesiems.
Dėl baisaus nusikaltimo išgarsėjęs R. Morkūnas jau beveik trejus metus turi galimybę dirbti be sargybos arba be palydos, o jau daugiau kaip dvejus metus bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl savaitgaliais gali išvykti iš kalėjimo teritorijos pas artimuosius.
„Nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti – vidutinė, didelės žalos rizika, nukreipta į suaugusius visuomenėje – taip pat vidutinė, jis turi stiprius, apsauginius kriminogeninius veiksnius, atlikta labai didelė laisvės atėmimo bausmės dalis“, – komisijos nuomone, tai pagrindinės priežastys, dėl kurių R. Morkūnas esą yra nuoširdžiai pasiryžęs nekartoti nusikalstamo elgesio ir valdyti rizikos veiksnius.
Tačiau su tokia pozicija nesutiko prokuratūra, kuri pasipriešino žudiko lygtiniam paleidimui – prokurorų teigimu, R. Morkūno „daroma pažanga yra trapi, todėl yra pagrįstų abejonių, kad jį paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu“.
Tokios nuomonės laikėsi ir Marijampolės teismas, atsisakęs R. Morkūną paleisti į laisvę. Su tokiu verdiktu nesutikęs nuteistasis kreipėsi į aukštesnįjį teismą ir pasipiktino, kad esą, jo nuomone, teisėjai skyrė išskirtinį dėmesį jo praeičiai ir tai laikė pakankamu pagrindu nepaleisti į laisvę.
„Puikiai suprantu, kad gyvenau netinkamai, kartojau tas pačias klaidas, tačiau dabar rodau didžiules pastangas pasikeisti, – pabrėžė R. Morkūnas. – Noriu pažymėti, kad man paskirtos bausmės pabaiga yra kitais metais ir, kai išeisiu į laisvę, jokia institucija nesirūpins mano adaptacija bei prisitaikymu prie visuomenės normų, o jeigu man būtų taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, būčiau prižiūrimas probacijos specialistų, kurių pagalba man būtų skiriamas didelis dėmesys adaptacijai.“
Žudiko prašymo nutarė netenkinti ir apeliacinės instancijos teismas, o tai reiškia, kad, ko gero, R. Morkūnas kalėjime išbus „nuo skambučio iki skambučio“.
„Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą“, – teisėja J. Sungailaitė nurodė, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas.
Su R. Morkūno byloje esančiais duomenimis susipažinęs teismas įvertino, kad nuteistojo motina sutiko jį priimti gyventi šiai priklausančiame asmeninės nuosavybės būste, taip pat tokį patį sutikimą pateikė jo gyvenimo draugė, nuteistasis įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą bei apdailininko-statybininko profesinę kvalifikaciją, taip pat įstojo į kolegiją studijuoti išplėstinėse nuotolinėse socialinio darbo studijose, taip pat dirbo įvairų darbą kalėjime, o vėliau – ir už jo ribų.
Anot teismo, R. Morkūnas per pastaruosius ketverius metus visiškai atsisakė žalingų įpročių, įskaitant priklausomybių, demonstruoja atsakomybę bei savarankiškumą, tačiau jo elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam: „Vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.“
„Nuteistojo R. Morkūno pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą, – nurodė teisėja J. Sungailaitė. – R. Morkūnas savo neteisėtais veiksmais tyčia pažeidė labiausiai teisės ginamas vertybes – žmogaus gyvybę ir sveikatą. Jis padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. R. Morkūno padaryto labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo – pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Jo padarytas nusikaltimas – nužudymas, kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, be to, jis padarė išžaginimą, plėšimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, išniekino mirusiosios palaikus juos padegdamas.“
Anot teismo, šios faktinės aplinkybės rodo ypatingai ciniškus padarytus nusikalstamus veiksmus, be to, jo nusikaltimai buvo padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, o taip pat bendrininkų grupėje.
„Ir nors darytina išvada, jog nuteistasis pakeitė savo požiūrį bei siekia tik teigiamo savo paties elgesio, tačiau, vis dėlto nurodytos aplinkybės apygardos teismo vertinimu, ne tik apibūdina nuteistojo elgesį nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau atskleidžia ir tam tikras jo elgesį apibūdinančias savybes, kurios gali kelti riziką jam būnant laisvėje pakartotinai nusikalsti“, – teismo teigimu, nors nuteistasis aiškina, kad paleistas į laisvę turės kur gyventi, darbą bei šeimą, tačiau tokios aplinkybės egzistavo ir tada, kai šis buvo laisvėje, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė.
Nusikaltimas, dėl kurio R. Morkūnas buvo pripažintas kaltu, buvo įvykdytas dar 2011 m. balandžio 29 d., apie 18 val., Vilniaus Vingio parke esančiame miško masyve – apsvaigęs nuo alkoholio, vyras užsigeidė lytiškai santykiauti su mergina, su kuria tądien susipažino. Kadangi ji atsisakė turėti lytinių santykių, vyras jai sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius rankomis į veidą, o kai ši nukrito ant žemės, ją išžagino, o paskui pasmaugė.
Iš jau negyvos merginos vyras pagrobė jai priklausančius daiktus bei mokėjimo kortelę, o tada, siekdamas nuslėpti savo padarytus nusikaltimus, susisiekė su savo draugais, kurie atvyko prie netoli Vingio parko esančios parduotuvės. Čia jis nusipirko tris butelius degaus skysčio ir latekso pirštines, o paskui grįžo prie nužudytosios ir ją apipylė nusipirktu degiu skysčiu, o paskui padegė.
Ekspertai nustatė, kad įvyko lavono terminis apdegimas – oda sudegė apie 90 proc. kūno paviršiaus, liemens, rankų minkštųjų audinių kaulai visiškai sudegė.
R. Morkūną policijos pareigūnai sulaikė praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po nužudymo, iš pradžių jis nurodė, kad nužudytosios net nepažinojo. Vėlesnės apklausos metu jis prisipažino nužudęs merginą, tačiau tvirtino tai padaręs dėl neatsargumo.
Apklausos metu vyras aiškino, kad su nukentėjusiąja buvo Vingio parke, kai esą ji pati pasiūlė pasimylėti.
„Aš sutikau, ji man pasakė, kad mėgsta grubų seksą, todėl manęs paprašė lytinio akto metu jai suspausti kaklą rankomis bei suduoti smūgį į veidą, – aiškino žudikas. – Supratęs, kad nukentėjusiosios kaklą suspaudžiau per stipriai ir ši mirė, išsigandau ir iš įvykio vietos pasišalinau, o paskui paskambinau draugui ir papasakojau apie nužudymą, paprašiau pagalbos.“
Žudikas aiškino, kad draugas pasiūlė už 2 tūkstančius eurų padėti lavonu atsikratyti – sudeginti, kad neliktų DNR pėdsakų. Vėliau taip ir padarė, tai matė ne tik R. Morkūno draugas, bet ir šio sugyventinė.
Šiuos parodymus R. Morkūnas vėliau patvirtino ir įvykio vietoje, o vėliau kardinaliai pakeitė poziciją ir ėmė tvirtinti, jog merginą Vingio parke išžagino ir nužudė ne jis, o draugas.
Dar vėliau, kai byla buvo nagrinėjama teisme, R. Morkūnas prisipažino, kad merginą pasmaugė tyčia, tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio motyvų, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kito teismo metu žudikas kalbėjo jau kitaip – aiškino, kad merginą nužudė netyčia, jos prašymu smaugdamas lytinių santykių metu.
R. Morkūno byla buvo nagrinėjama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, į kurį kreipęsis žudikas prašė panaikinti visus jam pateiktus kaltinimus, o baudžiamąją bylą – nutraukti, nes teismų sprendimai esą yra pagrįsti prielaidomis ir priimti remiantis vien tik netiesioginiais įrodymais.
Žudikas pažymėjo, kad kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko abipusiu sutikimu, o ekspertų konstatuoti sužalojimai atsirado lytinio akto metu, nes esą pati nukentėjusioji prašė tokio pobūdžio veiksmų.
„Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji buvo pasmaugta, nes ji galėjo mirti ir dėl lytinio akto metu atsiradusio sveikatos sutrikimo, kaip antai širdies miokardo infarkto, insulto ar pan.“, – teisėjus nesėkmingai bandė įtikinti R. Morkūnas.
