Per rinkimus Gražuliui talkinęs vyras sako, kad politikas jį apgavo

Vilniaus rajone gyvenančio M. Kosteckio garaže iki šiol liko stirta P. Gražulio reklaminės spaudos, ryški „Tautos ir teisingumo sąjungos“ atributika su garsiuoju šūkiu „Už Lietuvą vyrai!“, liemenė bei nuotraukos su P. Gražuliu ir jo komanda.

Tų lankstinukų prieš rinkimus buvo gerokai daugiau, daug jų su M. Kosteckio pagalba išplatinta skirtingose Lietuvos vietose.

„Man atvežė čia iš spaustuvės, sukrovė. Atvežė per du kartus. <…>. Skrajučių buvo 25 tūkst., o laikraščių – 20 tūkst. Reikėjo išplatinti kuo didesniu mastu, bet P. Gražulis sakė, kad nori, jog aš būčiau atsakingas už Vilnių ir Vilniaus rajoną.

Samdydavau žmones, sakydavau jiems: „Gal kaip nors įdarbinsit?“ Atakydavo: „Ne, neturim dabar pinigų, mokesčiai, daug išleidome rinkimams.“ Klausiau: „Kaip man žmonėms pasakyti?“ Tai atsakydavo: „Pabandyk kaip nors susitarti“, – „Delfi“ pasakojo M. Kosteckis.

Jis organizavo ir spaudos siuntimą į kitus miestus, surasdavo žmonių, kurie ten platindavo leidinius.

„Per draugus susiskambindavau: „Gal kas turit laiko? Gal kas norit panešioti laikraščius?“ Klausiau kainos, skambinau P. Gražuliui arba N. Puteikiui, teiravausi, ar gera kaina“, – pasakojo M. Kosteckis.

Jis pasakojo, kad pats žmonėms mokėjo, kurui ir kitoms reikmėms išleido 3,5 tūkst. eurų, tikėdamasis, jog P. Gražulis su komanda po rinkimų grąžins. Tačiau realybė tokia, kad jokių susitarimų įrodymų – pasirašytų sutarčių, garso įrašų ar susirašinėjimų, kur būtų kalbama apie pinigus, jis neturi.

„Jie siuntė man kažkokią sutartį, kad aš skrajutes galiu nešioti, bet tos sutarties iki galo taip ir nepasirašėme. P. Gražulis tikino: „Truputį blogai su pinigais – rinkimai, labai daug kaštų.“ Sakiau: „Nėra problemų, po rinkimų atsiskaitysime“, – „Delfi“ pasakojo M. Kosteckis.

Jis aiškino, kad stengėsi ir dėl to, kad esą P. Gražulis pažadėjo įdarbinti jo žmoną.

„Dėl žmonos buvo sutarimas, kad pusę algos turiu jam grąžinti grynaisiais“, – teigė M. Kosteckis.

Galiausiai, pasak jo, iki šiol nėra atgavęs nei 3,5 tūkst. eurų, nei žmona įdarbinta, o ir santykiai su žmona pašlijo.

„Mes išplatinome reklamą, liko likučių, kuriuos matėte. Bėgiojome su juo per Gariūnų turgų, važinėjome po rajonus. Maždaug du trys mėnesiai išmesti iš gyvenimo. Dabar skiriuosi su žmona – galima pasakyti, kad čia buvo tų skyrybų pradžia, nes manęs namuose nebūdavo, man tą reklamą atveždavo ir pirmą, ir antrą nakties, būdavo, pakrauni pilną bagažinę, važiuoji išplatinti į kokį rajoną“, – sakė M. Kosteckis.

Vilniaus rajono gyventojas tiki, kad jo pastangos prisidėjo prie P. Gražulio pergalės EP rinkimuose.

„Jis negalvojo, kad laimės, tas mano platinimas Vilniaus ir Vilniaus rajone jam paskutinius balus ir pridėjo. Nuo Baltarusijos pasienio mes užvažiavome į kiekvieną namą, bendravome su žmonėmis. <…>. Laikraštuką padarėme trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir lenkų, specialiai tiems kraštams <…>. Specialiai padaryta, kad būtų galima kuo daugiau pritraukti iš kaimų prie P. Gražulio. Palikdavai telefono numerį ir būdavo siūloma: „Kai norėsit balsuoti, mes atvažiuosim, jus nuvešim“, – pasakojo M. Kosteckis.

Įrodymų, kad buvo siūloma pavėžėti į rinkimus arba kad kas nors būtų realiai pavėžėtas, vyras neturi.

Vėliau jis teigė sulaukęs prašymo pagelbėti ir per Seimo rinkimus.

„Sako: „Padėk man su Seimu, surask vienmandatininkų, daugiamandatininkų.“ Tada prasidėjo cirkai, sako: „Atvažiuok“. Buvau pas jį nuvažiavęs. Pareiškė: „Pinigėlių dar palauksi.“ Sakau: „Gerai, bet kiek man laukti? <…>. Man dabar jau principo reikalas. Supykdei mane su žmona, su pažįstamais, ką, neturi 3,5 tūkst. eurų?“ – pasakojo M. Kosteckis.

Jis teigė viešumon einąs ir todėl, kad kiti žmonės išdrįstų prabilti.

„Man atrodo, kad po to pokalbio su Jumis atsiras daugiau žmonių, kurie buvo apgauti“, – sakė M. Kosteckis.

„Delfi“ negavo papildomų įrodymų, jog platintojams būtų mokėti pinigai. P. Gražulis, išgirdęs M. Kosteckio pavardę, iš pradžių nustebo. Patikslinus, kad tai buvo žmogus, padėjęs per Europos Parlamento rinkimus, kad platino skrajutes, politikas sureagavo, jog tuo neatlygintinai užsiėmė daugybė žmonių.

„Klausykit, tūkstančiai žmonių platino skrajutes, ir aš niekam nemoku. Čia savanoriai“, – sakė politikas.

Buvusio pagalbininko žodžių apie susitarimą dėl pinigų grąžinimo jis nesureikšmino.

„Daug kas ką sako po penkerių metų, klausykit, sako, nesumokėjai. Nieko jis man Europos Parlamento rinkimuose nepadėjo“, – kalbėjo P. Gražulis.

Į pastabą, kad žmogus dar dabar garaže turi jo spaudos, politikas atsakė: „Daug kas garaže gal turi, tai turbūt neišplatino.“

„Kur mano kontraktas? Kur mano sutartis? Aš neoficialiai negaliu mokėti. <…>. Turi būti sutartys sudarytos visiems, kuriems partija skolinga, kiek kam sumokėjo – viskas yra. Klauskite VRK [Vyriausiosios rinkimų komisijos], ar aš esu jam skolingas, ar ne“, – sakė P. Gražulis.

Politikas neigė ir M. Kosteckio žodžius, kad žadėjo įdarbinti jo žmoną.

„Aš nieko niekam nežadėjau, ir jis man net nedirbo, jeigu apie tą patį kalbam. Žiūrėkit, nesikabinėkite prie smulkmenų, atsiprašant, pasakykite, man bus įdomiau, kas jus čia siuntė ir kas jus reguliuoja?“ – kalbėjo P. Gražulis.

Vėliau politikas perskambino, paaiškino, kad situacijos pradžioje nelabai prisiminė, ir paprašė paskambinti N. Puteikiui, šis pateiks platesnius paaiškinimus.

Europarlamentaro padėjėjas N. Puteikis paaiškino, kad M. Kosteckis talkino jiems Europos Parlamento rinkimų metu.

„Jis nebuvo partijos narys, bet buvo komandos narys“, – sakė N. Puteikis.

Patikslinus, kad žmogus dar iki šiol turi likusių P. Gražulio rinkiminių skrajučių, jis to nesureikšmino, o kaltinimus pavadino provokacija.

„Ir aš turiu – kaip tik pačiupinėjau dėžę su Petro skrajutėmis, ir aš platinau. Ar tai reiškia, kad Petrui turiu dabar sąskaitą išrašyti? Ar turiu jam pusę algos atiduoti grynaisiais? <…>. Žmonės po rinkimų maža ką gali prišnekėti. Tuo labiau kad ta frazė „įdarbinti žmoną ir pusę algos grąžinti grynaisiais“ – iš viso provokacija. Galbūt Milanas perėjo į kitą politinę stovyklą“, – sakė N. Puteikis.

P. Gražulio padėjėjas į kaltinimus atsakė prašymu parodyti sąskaitą faktūrą.

„Visi juk esame suaugę žmonės. Dalyvauja rinkimuose ir žino, kad bet kokios operacijos grynaisiais pinigais draudžiamos. Bet kokie susitarimai dėl grynųjų pinigų mokėjimo yra nelegalūs. Tai grubūs Rinkimų įstatymo pažeidimai. O jeigu žmonės teikia paslaugą atlygintinai, tai jie atsiunčia sąskaitą faktūrą. Tegul Milanas jums parodo sąskaitą faktūrą“, – sakė N. Puteikis.

Jis teigė patikrinęs elektroninius paštus ir patikino negavęs iš šio asmens jokių sąskaitų faktūrų.

„Užtat yra atėję jo pasiūlymai įtraukti į rinkimų apylinkių ir apygardų komisijas jam artimus giminaičius bei dalį jų kelti kandidatais Seimo rinkimuose“, – kalbėjo N. Puteikis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), po „Delfi“ kreipimosi patikrinusi Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) politinės kampanijos apskaitos duomenis, rado įrašą apie vieno asmens atliktus savanoriškus darbus, susijusius su informacinės medžiagos dalinimu. Tačiau tai nėra į „Delfi“ redakciją kreipęsis asmuo.

„Taip pat nematome, kad partijos iždininkas būtų registravęs aukas ar politinės kampanijos metu patirtas išlaidas, susijusias su šiuo asmeniu“, – teigė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

VRK aiškina, kad savanoriškais darbais nelaikoma veikla, kurią atlieka partijos nariai, kandidatai, jų šeimos nariai ar artimi giminaičiai, išskyrus atvejus, kai darbus atlieka asmenys, kurie įprastai už tokią veiklą gauna atlygį.

„Nuo rinkimų į Europos Parlamentą praėjo kiek daugiau kaip metai, tačiau svarbu žinoti, kad dėl rinkimų politinės kampanijos metu padarytų finansinių pažeidimų ir galimų rinkėjų papirkimų pateikti skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai galima per dvejus metus nuo pažeidimo dienos. Tad šis terminas dar galioja“, – teigė I. Ramanavičienė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius pirmiausia atkreipė dėmesį, kad klausimas yra susijęs su politinio proceso finansavimu, o šis griežtai sureguliuotas.

„Čia yra politinio proceso finansavimo reikalai, jie griežtai reglamentuoti. Negali būti jokių dovanų, jokių žodinių dalykų – viskas turi būti įforminta ir sudėliota“, – sakė V. Nekrošius.

Pasak profesoriaus, tokiu atveju žmogus gali kreiptis į teismą, bet jis abejojo proceso prasmingumu.

„Bet teisme paskola turi būti rašytine forma. <…>. Nieko čia nepadarysi: jeigu nori atsiimti kaip paskolą, tai paskola turi būti rašytine forma, o jei suma didesnė kaip, rodos, trys tūkstančiai eurų, – notarine forma. Jei nesilaikoma notarinės formos, sandoris negalioja“, – komentavo V. Nekrošius.

Politinės veiklos finansavimui, pasak jo, apskritai taikomos labai griežtos taisyklės.

„Jų turi būti laikomasi – ir viskas. Tegul eina į policiją, jeigu nori, bet kas iš to? Žodžių tu ten neprisegsi“, – kalbėjo V. Nekrošius.