Tai jis kalbėjo trečiadienį vykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.
E. Radzevičius atkreipė dėmesį, kad pirmadienį Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) patvirtintas projektas gerokai skiriasi nuo pirminio kalbant apie jo sukeliamas pasekmes.
Kas konkrečiai siūloma?
Pirmadienį TTK pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios numato, kad kad už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik didelę arba labai didelę turtinę žalą padarę asmenys, apskritai panaikinant atsakomybę už padarytą neturtinę žalą.
Už pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą taip pat siūloma bausti tik tada, jei padaryta didelė turtinė žala. Projektu siūloma didele turtine žala laikyti 400 MGL, arba 20 tūkst. eurų viršijančią sumą, labai didele turtine žala – 900 MGL, arba 45 tūkst. eurų.
Paveiks „čekučių“ bylas
„STT nuomone, patobulintas projektas, jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, išbalansuotų baudžiamosios atsakomybės sistemą ir dekriminalizuotų reikšmingą dalį nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, – sakė E. Radzevičius.
Anot jo, tokie pakeitimai visų pirma paveiktų taip vadinamas „čekiukų“ bylas, kuriose atliekami ikiteisminiai tyrimai.
„Realybėje tai reikštų, kad reikšminga dalis tokių tyrimų būtų nutraukti, labai tikėtina, dėl to, kad tokios veikos būtų dekriminalizuotos“, – sakė jis.
Priimti pakeitimai, tarnybos nuomone, turėtų įtakos pasibaigusioms, bet dar iki galo neįvykdytoms byloms, nes sankcijas lengvinančios projekto nuostatos galiotų atgal.
Anot E. Radzevičiaus, tai galėtų paveikti teismo nuosprendžius, kurie yra įsigalioję, bet nebaigti vykdyti.
„Kaip pavyzdį tarp subjektų, kurie galėtų inicijuoti tokių nuosprendžių peržiūrą, būtų buvęs Seimo narys, buvęs meras, teisėjas, prokuroras, advokatas ir panašiai. Dekriminalizavus nusikalstamas veikas, iš dalies dekriminalizavus piktnaudžiavimą kai padaroma neturtinė žala, valstybės tarnautojai, politikai, pareigūnai, kuriems keliami aukštesni skaidrumo, reputacijos, atskaitomybės reikalavimai <...> atsakytų tik bendra tvarka“, – atkreipė dėmesį STT vadovo pavaduotojas.
Jo teigimu, pareigūnas, kuris smurtavo prieš žmogų, tokiu atveju atsakytų tik už fizinio skausmo sukėlimą, sveikatos sutrikdymą, nes piktnaudžiavimo sudėties jau nebebūtų.
Arba pareigūnas, kuris padėtų per sieną praleisti kontrabandą, atsakytų tik kaip kontrabandos padėjėjas, bet už piktnaudžiavimą, neįrodžius turtinės žalos, būtų neįmanoma patraukti atsakomybėn.
Jis atkreipė dėmesį, kad jei Seimas priimtų dabar svarstomas pataisas, už piktnaudžiavimą žmogus atsakytų tik tada, jei padaryta turtinė žala perliptų 20 tūkst. eurų sumą, kai tuo metu kalbant apie paprastą vagystę, pakanka kelių šimtų eurų, kad asmuo būtų nuteistas už vagystę.
„Mūsų nuomone, šioks toks disbalansas“, – sakė jis.
Einame kita kryptimi
STT atstovas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos mastu vyksta diskusijos dėl piktnaudžiavimo kriminalizavimo – tą visoms narėms pasiūlė Europos Komisija. Tuo metu Lietuva, atkreipė dėmesį jis, juda priešinga kryptimi.
Tarnybos nuomone, projektas neigiama paveiktų antikorupcinę sistemą Lietuvoje, akivaizdžiai neigiamai paveiktų viešojo sektoriaus skaidrumą.
„Ir būtų reikšmingas žingsnis atgal kovoje su korupcija“, – sakė jis.
Prokuroras: būtų galima naikinti nuosprendžius
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša posėdyje sakė pritariantis STT atstovo išsakytai pozicijai.
Pasak jo, JT konvencija prieš korupciją, kuri sako, kad šalys baudžiamuoju nusikaltimu turėtų laikyti tyčinį piktnaudžiavimą pareigomis ar tarnybine padėtimi.
„Tik norėčiau akcentuoti, kad konvencija neišskiria turtinės ar neturtinės žalos. Ir tai, matyt, yra teisingas požiūris, nes, mūsų manymu, neturtinė žala kartais gali būti labiau pažeidžianti tam tikrus interesus nei turtinė žala, kuri dažnai gali būti kompensuota“, – sakė prokuroras.
Jis sakė norintis užduoti retorinį klausimą – kas yra pavojingesnė veika, ar piktnaudžiavimas pareigomis, sukėlęs didelę neturtinę žalą, ar 200 eurų turto vagystė.
Pasak M. Jovaišos, jei byla buvo išnagrinėta seniau, pasibaigę visi apskundimo terminai, o nuosprendis įvykdytas, pasekmių nebus.
„Bet bylos esančios eigoje, ar išnagrinėtos pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, tikrai dar būtų galimybė, įsigaliojus tokioms pataisoms, nuosprendžius, kuriais asmenys pripažinti kaltais dėl didelės neturtinės žalos padarymo, tai tikrai būtų galima tokius nuosprendžius panaikinti“, – sakė jis.
Pasak prokuroro, kad Generalinė prokuratūra rengia savo poziciją dėl projekto ir ketina ją pateikti Seimui artimiausiu metu.
Anksčiau prokurorai jau teikė nuomonę dėl projekto, bet tik pirminio jo varianto. Po svarstymo TTK jis gerokai pasikeitė.
„Tai, galima sakyti, vos ne naujas projektas, dėl kurio būtų racionalu pasisakyti institucijoms“, – sakė jis.
VTEK: tai būtų interesų konfliktas
Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas posėdyje sakė, kad jeigu Seimo narys, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, balsuotų dėl tokio įstatymo projekto, tai būtų klasikinė interesų konflikto situacija.
VTEK raštu komisijai paskelbtoje nuomonėje teigiama, kad Seimo nariai, kurių atžvilgiu šiuo metu atliekamų (ar jau atliktų) tyrimų metu vertinama (ar jau įvertinta) veika yra susijusi su BK pataisose nurodomomis veikomis, už kurių padarymą siūloma švelninti atsakomybę, turėtų nedalyvauti ne tik svarstant ir balsuojant dėl šio projekto, bet ir nevykdyti jokių kitų su projektu susijusių tarnybinių pareigų. Tai reiškia, jį pasirašyti, registruoti ar teikti.
„Šių Seimo narių dalyvavimas procedūrose, kurios turi būti atliktos siekiant priimti projektu siūlomas pataisas, gali sukelti abejonių, kad yra veikiama ne viešo, bet privataus intereso naudai“, – mano VTEK.
Tačiau, šios komisijos nuomone, jei balsuoja kiti partijų, kurių atstovai turi tokių nemalonumų, nariai, tai nėra laikoma interesų konfliktu, nebent būtų kažkokie asmeniniai ryšiai tarp Seimo narių.
Apskundė etikos sargams
Antradienį keturi TTK nariai – demokratų frakcijoje dirbanti Agnė Širinskienė, konservatorių atstovės Agnė Bilotaitė ir Giedrė Balčytytė bei liberalas Vitalijus Gailius, kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Jie teigia, kad TTK posėdyje priėmus sprendimą nepritarti klausimams pirmininkas Julius Sabatauskas atsisakė spręsti dėl naujų klausimų suformulavimo ir aiškino, neva praėjusiame posėdyje nebuvo priimtas sprendimas kreiptis pakeitimų poveikio vertinimo.
Seimo nariai įrodinėja, kad klausimus ekspertams turėjo rengti visas komitetas.
Etikos sargams politikai skundžia ir tai, kad į šias pataisas buvo įrašytas straipsnio, kurio nesiūlė keisti pirminio projekto autoriai, pakeitimas. Nors, jų tvirtinimu, tokiu atveju turėjo būti inicijuojamas naujas įstatymo pakeitimo projektas, nors ši procedūra Seime buvo apeita.
