Kinija nėra pasmerkusi Rusijos pradėto karo ir nėra paraginusi jos išvesti savo karius, o daugybė Ukrainos sąjungininkų mano, kad Pekinas teikė paramą Maskvai. Kinija primygtinai tvirtina esanti neutrali šalis ir reguliariai ragina nutraukti kovas, tačiau kartu taip pat kaltina Vakarų šalis, kad jos prailgina karą, nes ginkluoja Ukrainą.
Ketvirtadienį vaizdo konferencijos būdu kalbėdamas su Paryžiuje susirinkusiais Europos lyderiais, D. Trumpas paragino juos daryti spaudimą Kinijai ir taip pat pažymėjo, kad „Europa turi liautis pirkusi rusišką naftą, kuri finansuoja karą“, naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga atskleidė vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas.
Penktadienį paklausta apie D. Trumpo išsakytus komentarus, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Pekinas „nėra nei šios (Ukrainos) krizės kūrėjas, nei jos dalyvis“. „Griežtai prieštaraujame šiai praktikai nuolat įtraukti Kiniją į šį reikalą ir griežtai prieštaraujame vadinamojo ekonominio spaudimo taikymui Kinijai“, – spaudos konferencijoje tvirtino atstovas Guo Jiakunas.
Likus kelioms dienoms iki Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėnesį Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą partnerystę“, o nuo to laiko jų ekonominiai ir politiniai ryšiai tik sustiprėjo.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas stovėjo greta V. Putino ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno trečiadienį vykusiame didžiuliame kariniame parade, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-mečiui paminėti. Atitinkamus vaizdus, be kita ko, sukritikavo Europos Sąjungos diplomatijos vadovė. Pekinas tvirtino, kad „užsienio svečiai“ buvo pakviesti siekiant „bendradarbiauti su taikiomis šalimis ir tautomis prisimenant istoriją“.
Penktadienį žurnalisto du kartus paprašytas „taip“ arba „ne“ atsakyti į klausimą, ar Kinija laiko V. Putino Rusiją „taikia šalimi“, atstovas Guo Jiakunas atsisakė atsakyti tiesiogiai.
