Strateginis orientyras prarastas? Būsimajam Lietuvos ministrų kabinetui siūlau „gerovės valstybės“ vizijos šviežinimo programą. Ji kainuotų laba nedaug. Nei į Šveicariją, nei į prancūzų Gvianą lėkti nereikėtų. Užtektų sėsti į automobilį ir nuvažiuoti tris šimtus kilometrų pas kaimynus. Į snūduriuojantį Palenkės provincijos centrą – Balstogę. Ši nebrangi savaitgalio kelionė atvertų akis vyriausybei į ką mums derėtų lygiuotis. Ir kuo skubiau: tai, ką mes dar tik tariamės pradėti daryti jie jau beveik užbaigė. Tai, kas pas mus yra apverktinos būklės pas juos – stebina vakarietišku išbaigtumu. Tai, kas pas mus vadinama gerove, pas juos – beprasmiška, šlėktiška prabanga. Tai, kas pas mus užsidarinėja, bankrutuoja – pas juos klesti. Tai, kas pas mus neįtikėtinai brangu – pas juos prieinama.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
