Atžalos dažnai renkasi pagal tai, ką tėvai ar nuolat į svečius atvykstantys protingi giminaičiai sudėlioja kaip superspecialybę, iš kurios duoną valgysi dešimtmečiais ir dar anūkams užgyvensi turtus. Kiekviena karta turi savo viltingus darbus, kurie, kaip vėliau paaiškėja, būna reikalingi tik trumpai, o, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, užtikrina tik skurdą ir vargą.
Ne išimtis ir ši studentų karta. Tačiau pradėkime iš eilės.
Sovietmečiu tai buvo visa, kas susiję su prekyba. Pardavėja „gastronome“ buvo žmogus arti rojaus, nes galėjo parūpinti paprastam mirtingajam nematytų ir nepažintų gėrybių. Tačiau Nepriklausomybės laikotarpiu prakutusios kasininkės darbas kuriame nors didžiajame prekybos centre jau nebuvo nei geidžiamas, nei trokštamas. Tiesiog vieta apsiginti nuo bado, jei daugiau nieko nesugebi, negali ar nepajėgi emigruoti ir už darbą kur nors vištų ar silkių fabrike gauti kur kas daugiau.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
