Mažiausiai klausimų kyla dėl Kęstučio Budrio ir Dovilės Šakalienės. Pirmajam vargu ar rimtų priekaištų turėtų net ir nepatenkintieji G. Palucko ministrų kabineto veikla. D. Šakalienės situacija gerokai subtilesnė – jos veiklai kritikos vis daugėja, bet ministrė turi aiškią prezidento paramą.
Sveikatos apsaugos ministrės pareigose liks Marija Jakubauskienė, kurią prezidento komanda įvardijo kaip vieną aktyviausių ministrių. Valstybės kontrolės ir generalinės prokuratūros susirūpinimas dėl dešimties taškų pridėjimo laikiusiems valstybinius brandos egzaminus nepaveikė Ramintos Popovienės pozicijų. To buvo galima tikėtis, nes politikė yra viena iš įtakingiausių LSDP narių. Veikiausiai prezidentas pritars ir Vladislavo Kondratovičiaus likimui vidaus reikalų ministro poste.
Gitanas Nausėda leido suprasti, kad norėtų permainų Kultūros ministerijoje ir socialdemokratai jo valiai nesipriešino. Tačiau kol kas neaišku, kaip bus vertinama Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Tiek dėl jos, tiek dėl kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Jūratės Zailskienės prezidento komanda komunikuoja itin atsargiai – G. Nausėda veikiausiai nori pilnai įsitikinti, kad šiose jam asmeniškai itin svarbiose srityse dirbs tinkamiausi žmonės.
V. Aleknavičienės ir J. Zailskienės politinės karjeros trajektorijos gana panašios. Abi turi nemažą darbo savivaldoje patirtį, bet nacionalinėje politikoje yra naujokės. J. Zailskienei nebūtų naujiena vadovavimas didelei struktūrai – ji ketverius metus buvo Prienų savivaldybės administracijos direktorė. V. Aleknavičienės karjeros viršūnė savivaldos politikoje buvo beveik dešimtmetį eitos Joniškio vicemerės pareigos.
Į ministrų postus teikiami ir du buvę viceministrai – Juras Taminskas ir Kristupas Vaitiekūnas. J. Taminskas pareigose keistų susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį. Pastarajam toliau dirbti trukdo figūravimas „čekių skandale“. Nors LSDP lyderiai tikisi, kad politikas bus išteisintas, bet šį kartą nusprendė kartelės nenuleisti ir neiti į konfliktą su prezidentu, kuris aiškiai išdėstė poziciją dėl E. Sabučio galimybių tęsti darbą. Prezidento komanda tiesiogiai nepatvirtino, kad J. Taminskas G. Nausėdai pasirodė tinkamas kandidatas, bet tarp eilučių galima perskaityti, jog bus patvirtintas.
K. Vaitiekūnas teikiamas į finansų ministrus vietoje Rimanto Šadžiaus. Tai nemaža naujosios premjerės Ingos Ruginienės pergalė – jai leista pasirinkti ministru politiškai artimesnį asmenį. Nors iš neoficialių šaltinių galima susidaryti įspūdį, kad G. Nausėda mielai būtų šio pokyčio išvengęs, tačiau puikiai supranta, kad turėtų pasitelkti itin galingus argumentus, jeigu norėtų premjerę įtikinti šį kandidatą pakeisti kitu. Abu į ministrus teikiami buvę viceministrai neturi daug politinės patirties, o pareigose keičia LSDP „sunkiasvorius“.
Kandidatas į ministrus, kurio šansai būti patvirtinam atrodo bene labiausiai abejotini, yra Edvinas Grikšas. Iš pirmo žvilgsnio, pasirinkimas atrodė logiškas – penkerius metus jis vadovavo svarbiam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos padaliniui. Tačiau vėliau iškilo istorija, susijusi su klausimų keliančia turto deklaracija bei kandidato į ministrus šeimos narių problemos su teisėsauga. Labai realu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai reikės ieškoti naujo kandidato. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) padėtis buvo gerokai paprastesnė. G. Nausėda pasufleravo, kad teisingumo ministrės pareigose norėtų matyti Ritą Tamašunienę, ji ir tapo oficialia kandidate.
Visgi, vėl daugiausiai triukšmo formuojant naują ministrų kabinetą sukasi aplink „Nemuno aušrą“ (NA). Net kai dar nebuvo aišku, kokie postai naujoje vyriausybėje atiteks „aušriečiams“, Remigijus Žemaitaitis deklaravo siekį pakeisti partijos deleguotus ministrus į partinius. Nors G. Nausėdos patarėjai ir naujoji premjerė entuziazmą prigesino, bet pokyčiai vis tiek bus. Pats Povilas Poderskis pareiškė, kad neketina toliau dirbti aplinkos ministro pareigose. Dabar viena iš kandidačių į šias pareigas yra Renata Saulytė. Nors G. Nausėda šiaip jau laikosi pozicijos nekomunikuoti apie jam dar nepateiktus kandidatus, bet apie ją atsiliepė itin kritiškai.
Keisčiausia situacija susiklostė dėl žemės ūkio ministerijos veiklos. Andrius Palionis greičiausiai bus patvirtintas G. Nausėdos.
Tačiau R. Žemaitaitis gana aštria retorika kritikavo ministerijos darbo kultūrą vadovaujant Ignui Hofmanui. Pastarasis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl galimai patirto politinio spaudimo ir griežtai sureagavo į R. Žemaitaičio retoriką dėl ministerijos darbo.
Nepaisant šio fono, „aušriečių“ lyderis netgi užsimena, kad I. Hofmanas galėtų likti dirbti politinio pasitikėjimo pareigose ministerijoje. Jeigu STT tyrimo išvados būtų nepalankios R. Žemaitaičiui, tai būtų rimtas koalicijos tvarumo išbandymas.
Peržiūrėjus pasiskirstymą ministerijomis, energetikos ministro postas atiteko „aušriečiams“. Prezidentas G. Nausėda yra akivaizdžiai suinteresuotas, kad Žygimantas Vaičiūnas liktų pareigose. Rimtas prezidento koziris – pozicija, kad NA ministrai turi būti nepartiniai.
Tačiau R. Žemaitaitis teigia, kad kandidatu į ministrus rinksis asmenį, kuris pritars įmonės „Ignitis“ delistingavimui (nors „Ignitis“ veiklą prižiūri Finansų ministerija) ir pažadės apvalyti ministeriją nuo interesų grupių įtakos. Delistingavimo idėją prezidento komanda sukritikavo. Prezidentas veikiausiai bus itin griežtas vertindamas kandidatą, kurį galiausiai išsirinks NA. Laikas, iki kurio ministrų kabinetas turi būti patvirtintas, sparčiai tirpsta. Ir šiuo atveju jis yra G. Nausėdos sąjungininkas – „aušriečiai“ gali būti priversti nusileisti šalies vadovui ir pasirinkti Ž. Vaičiūną.
Atskiro aptarimo reikalauja ir I. Ruginienės vaidmuo. Tikėtina, kad ir praeityje ne visada premjerai formuojant ministrų kabinetus būdavo gerai susipažinę su visais kandidatais užimti pareigas. Tačiau I. Ruginienės pareiškimas, kad kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus E. Grikšas jai yra nežinomas, stulbina. Vėliau mėginta padėtį užglaistyti ir skubiai suorganizuotas susitikimas su kandidatu. Tai dar viena istorija, kuri atskleidžia premjerės politinės patirties trūkumą.
Kaip ir praėjusį rudenį, ministrų paieškos procesas nėra labai lengvas ir sklandus. Nors terminas ministrų kabineto sudėties patvirtinimui sparčiai artėja link pabaigos, net ne visos kandidatūros yra aiškios.
Turbūt ne visi kandidatai bus patvirtinti, o surasti „planą B“ užtrunka laiko. Atsižvelgiant į tai, kurie ministrai tikrai nebetęs savo darbo, viena išvada labai akivaizdi – naujasis ministrų kabinetas bus gerokai mažiau politiškai patyręs.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
