Kodėl Energetikos ministerija tokia nepatraukli net didžiausiems politiniams žaidėjams, įskaitant socialdemokratus? Todėl, kad ši ministerija jau seniai valdoma interesų grupių, kurios niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Politikų blauzdos per skystos, kad pajudintų šią uždarą sistemą. Taip įvyks ir šį kartą.
Štai kuo per 15 metų virto Energetikos ministerija – prie kurios steigimo teko prisidėti ir man, kaip to meto Seimo nariui.
Veiksmo ministerijos idėja
Dar 2009 m., būdamas Seimo nariu, siūliau kurti ne tradicines ministerijas, o „veiksmo ministerijas“ – institucijas, turinčias labai aiškią misiją, konkrečius tikslus ir ribotą gyvavimo laiką. Idėja buvo paprasta: valstybė nustato tikslus, sukuria struktūrą su įgaliojimais jiems pasiekti, o kai užduotis įvykdoma – institucija uždaroma arba transformuojama į kitą „veiksmo ministeriją“.
Nors Energetikos ministerija netapo pilnai „veiksmo ministerija“, bent jau strateginiai tikslai buvo suformuoti:
užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos;
pastatyti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija;
atsijungti nuo BRELL elektros žiedo ir sinchronizuotis su Europa;
sukurti Klaipėdos SGD terminalą ir pradėti atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Šiandien, po penkiolikos metų, geriau ar brangiau, bet faktiškai šie tikslai pasiekti. Lietuva turi jungtis, terminalą, sinchronizacija su Europa baigiama, naujų jungčių projektai nors ir įstrigo, bet vyksta. Pagaliau ir žalioji energetika tapo realia ekonomikos šaka, nors čia EM vaidmuo dviprasmiškas. Energetinė priklausomybė nuo Rusijos – praeitis.
Iš veiksmo – į biurokratiją
Problema ta, kad Energetikos ministerija, įvykdžiusi savo misiją, nebuvo uždaryta ar transformuota. Ji tapo tuo, kuo paprastai virsta institucijos be aiškaus tikslo – biurokratine struktūra, kuri pati sau kuria egzistavimo prasmę.
Vietoje valstybės proveržio centro šiandien ji yra:
valstybinių įmonių advokatas, ginantis jų, o ne visuomenės interesus. Ypač kai kalbame apie atsinaujinančią energetiką.
reguliatorius, dažnai stabdantis privataus kapitalo iniciatyvas ir plėtrą;
tarpininkas tarp viešojo ir privataus sektorių, dažniau kuriantis konfliktus, o ne sprendimus.
Kyla paprastas klausimas: ar logiška turėti ministeriją vienai ūkio šakai? Turime Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri apima visą ūkį, ir Finansų ministeriją, kuri jau atstovauja valstybę valstybinėse įmonėse. Energetikos ministerija šiame kontekste atrodo kaip be veiklos fronto, kurį ji pati sau susikuria.
Laikas naujai veiksmo ministerijai
Valstybė turi būti drąsi. Reikia pasakyti atvirai: Energetikos ministerija atliko savo misiją ir turi būti uždaryta arba transformuota.
Šiandien nauja „veiksmo ministerija“ galėtų būti skirta dirbtiniam intelektui ir IT. Kodėl? Nes kaip tik šioje srityje Valstybės kontrolė aiškiai parodė rimtus trūkumus:
Valstybės kontrolė rašo:
„Valstybinės institucijos nėra pakankamai pasirengusios sistemingai diegti dirbtinį intelektą – trūksta koordinavimo, aiškios atsakomybės ir bendros vizijos.“
„Viešojo sektoriaus darbuotojai nėra tinkamai apmokyti naudotis DI sprendimais, todėl kyla rizika, kad technologijos liks formalios, o jų potencialas – neišnaudotas.“
„Lietuvoje DI diegimas kol kas fragmentiškas, o rezultatai – atsitiktiniai; tam būtinas aiškus nacionalinis koordinavimo centras.“
Tai yra aiškus ir skandalingas signalas: todėl reikia politinės lyderystės ir naujo „projekto valdymo centro“, kad DI ir IT srityje Lietuva neliktų kitų valstybių užnugaryje. Lietuva turi unikalią galimybę tapti lydere šioje šalių konkurencinėje kovoje.
Priminsiu, kad mokslo tyrimai teigia: DI gali taupyti virš 30 proc. tarnautojų laiko ir iš esmės pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, spręsti sveikatos, švietimo ir net imigracijos problemas. DI tampa esminiu elementu ir nacionalinio saugumo srityje bei gynyboje,
EM reguliacinės funkcijos galėtų būti perduotos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, energijos taupymo programos bei atsinaujinančios energetikos plėtra – Aplinkos ministerijai, o valstybę valstybinėse įmonėse ir toliau atstovautų Finansų ministerija. Energetikos kainų politiką ir dabar atlieka VERT.
Toks žingsnis parodytų, kad Lietuva geba priimti drąsius sprendimus ir atsisakyti institucijų, kurios jau atliko savo darbą. Taip mes lygiuotumėmės į tokius pažangius pavyzdžius kaip Singapūras ar Naujoji Zelandija, kurios taiko „task force“ principus – veiksmų ministerijų analogus.
Ar Lietuvoje atsiras politinės valios ir drąsos šį žingsnį žengti? Dabar tam – ypač geras laikas. Geras laikas laimėti tiems, kurie dalyvauja rinkimuose, ir kurie balsuoja. Pagaliau regionų atsigavimas, taip pat galėtų būti veiksmo ministerijos iššūkis, tik ne politiniais pareiškimais, o konkrečiu veiksmų planu, kuris turėtų būti įgyvendintas per konkretų laiką.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
