Pirma, šiuo tikslu įmonėms ir investuotojams užtikrinamas nuspėjamumas ir stabilumas, o tai be galo svarbu bet kokiam verslui. Nuo 2019 m. turime aiškų tikslą – paversti Europą klimatui neutraliu žemynu ir sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Verslai ir pramonė ėmėsi esminių investicijų į dekarbonizaciją, ir šį darbą atlieka pasitelkdami kvalifikuotus inžinierius, mokslinių tyrimų rezultatus, kokybišką infrastruktūrą, paslaugų sektorių, skaitmenines technologijas ir galiausiai pasinaudodami ES bendrąja rinka. Tad negalime sustoti pusiaukelėje. Mūsų nuoseklumas toliau skatins investicijas į pažangiausias švarias technologijas, padės diegti inovacijas ir stiprins Europos pirmavimą pramonės srityje. Tai reiškia stabilesnes, perspektyvias darbo vietas mūsų žmonėms, taip pat ir čia, Lietuvoje.
Antra, mūsų patirtis rodo, kad klimato srities tikslai ir ekonomikos augimas vienas kitam netrukdo. Nuo 1990 m. Europos Sąjunga išmetamųjų teršalų kiekį sumažino daugiau kaip trečdaliu, o jos ekonomika tuo pat metu išaugo dviem trečdaliais. Vien 2023 m. dėl vykstančio perėjimo prie švarios energijos ir laipsniško iškastinio kuro atsisakymo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 8 proc. Tai rodo, kad investicijos į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą taip pat reiškia investicijas į ekonomikos augimą.
Be to, yra ir kitų svarių ekonominių argumentų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mums tereikia pažiūrėti, kur investuoja kiti pasaulio regionai. Štai, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Kinijos investicijos į švarią energiją sudaro trečdalį tokių investicijų pasaulyje. Persijos įlankos šalys (išskyrus Iraką), turinčios gausių naftos atsargų, šiemet paskelbė, kad iki 2030 m. į atsinaujinančią energetiką investuos 100 mlrd. JAV dolerių. Taigi, ir kiti pasaulio regionai, net ir tie, kurie turi gausius iškastinius išteklius, juda dekarbonizacijos kryptimi.
Trečia, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra svarbi mūsų saugumo dedamoji. Iškastinį kurą importuojame, o saulės ir vėjo turime pakankamai Europoje. Tad mažiau iškastinio kuro Europos Sąjungoje reiškia savarankiškesnę energetiką. Galiausiai, atsinaujinti energija yra ir pigiausia. Tad investuodama į elektrifikaciją, švarų vandenilį ir novatoriškų technologijų plėtrą, Europos Sąjunga užtikrina įperkamą energiją ateičiai.
Svarbu ir tai, kad tikslas nuosekliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį susijęs ir su mūsų planetos ir žmonių sveikata. Sumažėjus iškastinio kuro suvartojimui, mažėja oro tarša, nuo kurios šiuo metu kenčia milijonai europiečių.
Europos Sąjunga sutelkė įvairių išteklių, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti pertvarką. Socialinis klimato fondas, Švarios pramonės kursas ir Įperkamos energijos veiksmų planas padeda valstybėms narėms ir įmonėms pritraukti privačių investicijų, plėsti naujas technologijas ir mažinti energijos sąnaudas. Sanglaudos politika, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – taip pat svarbūs paramos žaliajai pertvarkai visuose ES regionuose šaltiniai.
2028–2034 m. daugiamečiame ES biudžete taip pat numatytas ambicingas tikslas daugiau kaip trečdalį nuo numatytų rekordinių 2 trilijonų skirti klimato tikslams.
Artimiausias dešimtmetis – lemiamas pasaulio klimatui. Tęsdami pradėtą darbą, koordinuodami veiksmus ir investuodami galime pasiekti 2030 metų tikslus, užtikrinti pažangą siekiant 2040 m. tikslo ir galiausiai iki 2050-ųjų pasiekti klimato neutralumo tikslą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
