Karas Ukrainoje ir nuolatinis Rusijos agresyvus tonas Baltijos valstybių atžvilgiu, reikalauja iš mūsų efektyvių ir nestandartinių sprendimų gynybos srityje. Pirmiausiai reikia išvalyti Krašto apsaugos ministeriją nuo nekompetencijos, sustingimo, biurokratijos ir protekcijų, o Lietuvos kariuomenę nuo prorusiškų elementų, kurie net nesivargina apsimesti patriotais. Reikia žengti ryžtingą žingsnį ir visus, kurie kariavo Ukrainoje, ragavo parako Prancūzijos svetimšalių legione ir turi kitur realios karinės patirties, įdarbinti viceministrais, patarėjais ir panašiai.
Mums nereikia tinginių ir filosofų apie pyrago skonį, kai jie patys to pyrago neragavo. Vadovėlinius teoretikus, kurie nenori įsiklausyti į kitų nuomonę, nenori atsižvegti į praktinius rezultatus, turi keisti praktikai ir kūrybiškai bei sistemiškai mąstantys. Visus formalumus, kad pastarieji kažko neatitinka: išsilavinimas, metai, užsienio kalbos žinojimas – išmesti iš reikalavimų. Pagrindiniai kriterijai turi būti šie: noras, valia, karo patirtis, nestandartinis mąstymas ir suvokimas, ko reikia, kad priešui praeitų noras „išmėginti laimę“.
Rusijos žvalgyba yra sukaupusi daug informacijos apie Krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę. Rusų darbas sekti ir įrašinėti aukštų pareigūnų krašto apsaugos sistemoje pokalbius apie nenorą ir tingėjimą dirbti, motyvacijos trūkumą, formalų darbo atlikimą, norą greičiau prastūmti darbo valandas, užmegzti neformalius ryšius su aplink sistemą besisukančiais verslo palydovais. Visą tai fiksuoti, po to – šantažuoti.
Laikas išvalyti sistemą, užleidžiant vietas praktikoje patikrintiems kariams, savanoriams ir iniciatyviems bei kūrybiškai galvojantiems asmenims. Lietuvos užpuolimo ar lokalaus apšaudymo atveju, visa istorinė ir teisinė atsakomybė pilnai teks tiems, kurie užimdami pareigas, nesugebėjo atgrasyti priešo, o suteikė jam iliuzinių vilčių apie lengvą grobį.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
