Profesinį kelią žinojo jau paauglystėje
Agnė pasakoja, kad dar ankstyvoje paauglystėje jautė vidinį ryšį su jūra ir inžinerija, o vidinė jėga, stūmusi šio profesinio kelio link, padėjo kryptingai judėti link taško, kuriame ji yra šiandien.
„Nuo pat ankstyvos paauglystės pasąmonėje žinojau, kad siesiu savo gyvenimą su jūra ir inžinerija – dabar manau, kad turbūt tai buvo labiau vidinis pojūtis nei racionalus planas“, – prisimena paauglystės laikotarpį ji.
Ji atvirauja, kad atradusi galimybę Klaipėdoje studijuoti Laivų energetinių įrenginių eksploatavimą, nė akimirkos nesuabejojo savo pasirinkimu. Pašnekovę sužavėjo tai, kad studijų metu laukė itin plati praktikos patirtis – nuo šaltkalvio darbų krante iki pusės metų jūrinės praktikos laive, plaukiojant tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Tai – tikras patirčių kraitis, kuris šiandien puikiai tarnauja darbe.
„Tai buvo įdomi ir stipriai palietusi patirtis, kuri padėjo suprasti, ką reiškia būti inžiniere ne tik teorijoje, bet ir realybėje“, – sako ji.
Baigusi studijas ir gavusi pasiūlymą dar vienam reisui, Agnė pasirinko išbandyti save krante – taip ji pradėjo karjerą „Western Baltic Engineering“, kur dirba iki šiol. Pasiteiravus, kaip atrodo jos kasdienybė darbe, ši pasakoja, kad diena apima tiek techninius sprendimus, tiek koordinavimą: „Mano diena dažniausiai sukasi apie techninių sprendimų paiešką ir jų pritaikymą konkrečiuose projektuose, žinoma ir projektų koordinavimą.“
Darbo pobūdis, sako ji, nuolat kinta: vieną dieną tenka koncentruotis į brėžinius, leidimus ar techninių užduočių sprendimą, kitą – bendrauti su kolegomis, užsakovais, laivų klasifikacinėmis bendrovėmis ar gamybos specialistais: „Inžinerijoje nėra dviejų vienodų dienų – kiekviena užduotis atneša vis naujų iššūkių.“
Stereotipai vejasi ir jūroje
Ne paslaptis, kad šioje sferoje dirbančių moterų – vienetai. Tad ir Agnei dar studijų metais teko susidurti su vienu sunkiausių išbandymų – minėta šešių mėnesių praktika jūroje, kur teko susipažinti su šiame profesiniame kelyje vyraujančiais nemaloniais stereotipais.
„Jūroje ėjau „Engine Cadet“ pareigas, tad teko susidurti su įvairiais stereotipais, kurie iš pradžių atrodė sunkiai įveikiami ir žeidžiantys – kai kurie vyresni ir patyrę įgulos nariai nevengė pasakyti, kad „moteris laive tik neša nesėkmes“ ar kad mano vieta – ne variklių skyriuje, o prie vaikų ar kambuze“, – prisimena nemalonias patirtis ji.
Nepaisant piktų liežuvių plakimo, moteris pasiryžo įrodyti savo vertę realiais darbais ir taip užsitarnauti patyrusių įgulos narių pasitikėjimą.
„Neslėpsiu – buvo sunku, bet tuo pačiu ir užgrūdino. Kiekvieną rytą kėliausi su neapibrėžtu ir nepaaiškinamu vidiniu varikliu, kuris stūmė mane nenusileisti – daryti visus darbus, nepaisant to, ar jie buvo fiziškai sunkūs. Prisidėjau prie kiekvieno net menkiausio darbo mechanizmų aptarnavime, rodžiau savo žingeidumą kuo daugiau išmokti, sužinoti ir suprasti. Tad su laiku įrodžiau, kad esu verta pasitikėjimo, ir kasdieninis darbas kalbėjo už mane“, – pasakoja Agnė. Laikui bėgant jos ryžtas ir sunkus darbas davė vaisių – kolegos pradėjo vertinti profesionalumą, užnugaryje pasiliko anksčiau aplinkoje sklandę stereotipai.
Tačiau net ir šiandien, jau turėdama didžiulį kraitį patirties, Agnė sako, kad kompetencijos įrodinėjimas yra nuolatinė inžinieriaus darbo dalis. Tačiau kolegos ir partneriai vis labiau įsitikina specialistės gebėjimais, o stereotipų našta po truputį sklaidosi. Be to, Agnė džiaugiasi, kad pamažu visuomenės požiūris į moteris jūrinėje inžinerijoje keičiasi: „Visuomenėje matau vis mažiau nuostabos, kai išgirsta, jog moteris gali ir dirba inžinierės ar projektuotojos darbą jūroje ar uoste.“
Nors Agnės studijų metais merginų tokiose programose praktiškai nebuvo – ji buvo viena tarp vyrų – šiandien moterų, nors ir pamažu, šioje srityje daugėja. Tai, pasak inžinierės, yra džiuginanti tendencija, net jei dar laukia ilgas kelias iki lygių proporcijų.
Kalbėdama apie karjeros perspektyvas moterims šioje srityje, Agnė pabrėžia: „Tikiu, kad karjeros galimybės yra tokios pat plačios kaip ir vyrams – šioje srityje svarbiausia yra kompetencija, o ne lytis.“ Vis dėlto ji pripažįsta, kad darbo sąlygos kartais reikalauja daugiau ištvermės, ypač jūroje. Krante, pasak jos, situacija jau palankesnė – čia daug labiau vertinami profesiniai įgūdžiai.
Kokios savybės būtinos?
Norinčioms išbandyti save šioje srityje Agnė pataria kryptingai ugdyti tam tikrus įgūdžius, tačiau neslepia, kad šiam darbui reikalingi ir tam tikri charakterio bruožai.
„Pirmiausia pabrėžčiau greitą, loginį mąstymą ir gebėjimą prisitaikyti prie situacijos. Taip pat labai svarbi „stora oda“, atsparumas – reikia mokėti priimti kritiką, kartais net labai aštrią, bet nepriimti jos labai asmeniškai“, – pastebi ji.
Atkaklumas ir lankstumas, anot jos, yra raktas į sėkmę: „Gudrumas, racionalumas ir lankstumas padeda išsisukti iš keblių situacijų, o atkaklumas – judėti pirmyn net tada, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai sunku.“
O savo patirtimi dalydamasi su jaunąja karta, pašnekovė skatina merginas nebijoti rinktis netradicinės karjeros: „Neleiskite kitiems jūsų stabdyti ar primesti kažkokias ribas. Visada atsiras žmonių, kurie sakys, kad „tai ne moterų darbas“, bet būtent tokiose situacijose svarbiausia laikytis savo tikslo.“
Be to, ji primena, kad šioje profesijoje darbai visada kalba garsiau nei žodžiai, todėl svarbiausia – siekti savo tikslų: „Ir svarbiausia – siekite savo tikslų, o ne tų, kuriuos jums bando primesti kiti.“
