Per Klaipėdos uostą į tolimiausias šalis ir kai kurias Europos valstybes kasmet iškeliauja apie 80 proc. visų eksportuojamų Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų. Šiemet grūdų krova dar tik įsibėgėja, tačiau terminalai pačiam grūdų krovos darbymečiui ruošiami iš anksto – atliekami būtinieji technologijų linijų remontai, aktyviai bendraujama su agroverslo atstovais, renkama informacija apie prognozuojamą derlių ir pan.
Šių metų grūdų sezonas – vėlesnis nei įprastai
Beveik 40 procentų Lietuvoje užaugintų ir per Klaipėdos uostą eksportuojamų grūdų kiekio į laivus perkrauna Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“.
Įmonės generalinis direktorius ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus pasakoja, kad grūdai tiesiai iš laukų ir elevatorių po truputėlį jau keliauja į specializuotą žemės ūkio produktų krovos terminalą bei kitus uosto terminalus. Tiesa, kol kas ne taip intensyviai, kaip praėjusiais metais – dėl gamtinių sąlygų derlius ir jo nuėmimo darbai šiek tiek vėlesni nei įprastai.
„Grūdus priimame tiek geležinkeliu, tiek autotransportu. Mūsų grūdų krovos terminale įrengtos specializuotos vagonų iškrovos stotys, o autotransporto priėmimui įrengta atskira sunkvežimių sukaupimo aikštelė, kurioje yra grūdų mėginių paėmimo ir ištyrimo įranga, laboratorijos, elektroninė registravimosi iškrovos laikui sistema, leidžianti kontroliuoti autotransporto srautus ir neapkrauti miesto gatvių. Tokiu būdu, esant grūdų vežimo pikui, galime priimti ir aptarnauti iki 400 geležinkelio vagonų ir 700–1000 sunkvežimių per parą“, – sako L. Rimkus.
Į terminalą pristatyti grūdai dar iki krovos į laivus yra išrūšiuojami pagal kokybinius parametrus į atskiras dengtas talpyklas ar silosus. Iš viso vienu metu kompanijos „Bega“ terminale uždarose talpyklose galima sukaupti iki 400 tūkst. tonų įvairių rūšių grūdų. Talpyklose vykdomas temperatūrinis, drėgmės bei kitų parametrų monitoringas, prireikus, grūdai gali būti ventiliuojami, maišomi ir kt.
Sukauptos laivinės partijos grūdų iš talpyklų į laivus yra transportuojamos juostiniais transporteriais ir į laivų triumus suberiamos per specializuotus laivų krautuvus, kurių našumas – iki 1500 tonų grūdų per valandą.
Įspūdinga grūdų partija
Įmonės vadovas pasakoja, kad didžiausia kompanijoje „Bega“ pakrauta grūdų partija buvo 74 tūkst. tonų. Šį kiekį matuojant geležinkelio vagonais, susidarytų apie 1100 grūdovežių arba daugiau nei 16 km ilgio sąstatas.
Ši partija, iš Klaipėdos uosto iškeliavusi 2014 metais, buvo rekordinė tiek įmonei, tiek pačiam uostui. Pastaraisiais metais rinkos poreikius patenkina šiek tiek mažesnės partijos – vidutiniškai 50–60 tūkst. tonų.
Pirmojo laivo, išgabensiančio naujojo derliaus grūdų siuntą, laukiama šiomis dienomis, o didesnis grūdų krovos į laivus intensyvumas planuojamas rugpjūčio pabaigoje.
„Grūdų eksporto kryptys priklausys nuo jų kokybės. Maistinės kokybės grūdai paprastai didelėmis siuntomis yra parduodami į Azijos, Afrikos rinkas. Pašarams tinkantys grūdai mažesnėmis partijomis plukdami į Vakarų Europos regionus“, – sako L. Rimkus.
L. Rimkus priduria, kad nuo grūdų pardavimo rinkų, pirkėjų poreikių bei kitų aspektų priklauso ir tai, kokio dydžio laivų prireiks grūdų gabenimui. O šiems itin svarbi uosto infrastruktūra – nuolat palaikomas gylis uoste bei užtikrinama patvirtinta grimzlė – labai svarbūs faktoriai planuojant pardavimus bei laivų priėmimą.
Grūdai į Klaipėdos uostą atkeliauja ir vidaus vandenimis
Jau pernai dalis grūdų į Klaipėdos uostą atkeliavo vidaus vandens keliu baržomis. Toks grūdų transportavimas leidžia pamažinti autotransporto kiekį šalies keliuose. Pernai pradėtas grūdų transportavimas baržomis, anot „Bega“ generalinio direktoriaus, tęsiasi ir šiemet.
„Šiuo metu priimame po baržą kas savaitę. Tiesa, kol kas dar plukdomi senojo derliaus likučiai, tačiau laukiame tokiu būdu gabenamo ir naujojo derliaus. Mūsų pajėgumai leistų perkrauti ir kur kas didesnį baržomis transportuojamų grūdų kiekį“, – sako L. Rimkus.
Grūdai yra reikšmingas krovinys Klaipėdos uoste – pernai iš viso grūdų krova Klaipėdos jūrų uoste sudarė 12 procentų visos uosto krovos.
Skaičiuojama, kad šioje įmonėje perkraunamų žemės ūkio produktų kiekis sudaro beveik 40 proc. visame Klaipėdos jūrų uoste perkaunamų tokių produktų.
„Žemės ūkio produktai sudaro reikšmingą dalį Klaipėdos jūrų uosto krovos apyvartos, o Lietuvos grūdų prekybos kompanijos turi galimybę pasinaudoti itin aukštos kokybės uosto paslaugomis, kurios apima grūdų priėmimą ir iškrovimą praktiškai iš visų transporto rūšių – sunkvežimių, geležinkelio vagonų, upinių baržų. Uoste esančiose specializuotose talpyklose grūdus galime ne tik laikyti, bet ir išvalyti, džiovinti, išrūšiuoti pagal kokybinius parametrus ir galiausiai operatyviai pakrauti į reikiamo dydžio laivus“, – sako L. Rimkus.