Kaip Klaipėdos uostas pažaboja uostams būdingą gamtos reiškinį – traukūną

Daugybę pasaulio uostų aplankęs, daugiau kaip 10 metų pats dirbęs laivo kapitonu V. Motiejūnas sako, jog traukūnas nėra būdingas tik Klaipėdai – šis gamtos reiškinys pasireiškia ir kituose pasaulio uostuose.

„Tai reiškinys, kai dėl skirtingų krypčių bangų sandūros susidaro netvarkingas, chaotiškas bangavimas. Didesnes bangas užkloja mažesnės, šias – dar smulkesnės, sukurdamos nestabilų ir sunkiai prognozuojamą vandens paviršiaus judėjimą“, – aiškina kapitonas V. Motiejūnas.

Kaip anksčiau Delfi yra aiškinusi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, traukūno metu vandens lygis per valandą pakinta daugiau negu 20 cm, o esant pavojingam traukūnui – vandens svyravimo amplitudė gali siekti ir pusę metro.

Matomas traukūno padarinys – prišvartuoti laivai uoste pradeda siūbuoti, banga juos tampo pagal krantinę. Tačiau traukūnas reikšmingos įtakos navigacijai neturi, tačiau švartavimą apsunkina ir gali pridaryti žalos laivui stovint prie krantinės.

„Staigūs, netolygūs bangavimai kenkia laivo stabilumui, didina švartavimo lynų įtempimą bei kelia grėsmę tiek laivui, tiek krantinės konstrukcijoms“, – sako Klaipėdos uosto kapitonas.

Stiprus traukūnas – iššūkis ne tik laivui ar įgulai, kitiems uosto darbuotojams, jo sukelta „grandininė reakcija“ gali paveikti ir uosto infrastruktūrą.

Paklaustas, ar įmanoma kažkaip šiam gamtos reiškiniui pasiruošti, pašnekovas sako, jog įspėjimų apie traukūną Klaipėdos uostas negauna – šį reiškinį kažkiek galima numatyti pagal vėjo kryptį ir sukeltas bangas.

„Žinome, kad stiprus vakarų, pietvakarių vėjas sukels traukūną. Aišku, negalime pasakyti, kokio stiprumo jis bus. Paprastai traukūnas pasireiškia sustiprėjus vėjui, ypač jeigu stipresnis vėjas (18–20 m/s) laikysis keletą dienų iš eilės. Tada vėjas sukels bangas, šios veršis į uostą ir sukels traukūną“, – pastebėjimais dalijasi Klaipėdos uosto kapitonas.

Mokslininkė dr. L. Kelpšaitė-Rimkienė sako, jog traukūnai gali susiformuoti tiek žiemą, tiek vasarą.

„Žiemos metu jį dažniausiai sukelia audrų bangos, o vasarą – staigus atmosferos slėgio svyravimas arba škvalai, kurie gali sukelti meteocunamio bangas“, – aiškina mokslininkė.

Pasak V. Motiejūno, uosto komanda dėl to itin atidžiai stebi bei vadovaujasi meteorologų informacija. Apie sustiprėsiantį vėją yra perspėjami laivų savininkai, laivų agentai bei uosto naudotojai.

„Jei pūs vakarų, pietvakarių vėjas, beveik neabejotina, jog jis sukels traukūną, todėl tam ruošiamasi: vertinama, ar laivai stovės prie tų krantinių, kur gali būti traukūnas, o jei taip, planuojama, kur būtų galima juos peršvartuoti. Šiam reiškiniui ruošiamės atsakingai, kad išvengtume bet kokios žalos“, – sako uosto kapitonas.

Žinodamas, jog Klaipėdos uostas yra palankus rezonanso reiškiniams atsirasti, kapitonas V. Motiejūnas su savo komanda daro visus įmanomus žingsnius, kad sumažintų galimus traukūno padarinius.

„Mes pripratę prie to, stebime prognozę. Jei pūs vakarų, pietvakarių vėjas – žinome, jis sukels problemą ir mes tam ruošiamės“, – sako kapitonas.

Siekdamas sumažinti traukūno poveikį, Klaipėdos uostas imasi įvairių priemonių:

Anot kapitono, Klaipėdos uosto direkcija svarsto galimybę įsigyti Olandijoje sukurtus įrenginius, kurie dar labiau sumažintų traukūno poveikį.

„Tai specialūs mechanizmai, veikiantys kaip amortizatoriai. Jie sugeria traukūno energiją ir padeda sumažinti jo poveikį stovintiems prie krantinės laivams“, – sako ketverius metus Klaipėdos uosto kapitonu dirbantis V. Motiejūnas.