Lemia investuotojų sprendimą
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šiuo metu veikia apie pusę šimto įmonių. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas pabrėžia, kad dalis investuotojų apskritai nebūtų atėję ir neateitų, jei nebūtų Klaipėdos uosto.
„Didžiausios LEZ įmonės, tokios kaip „Neo Group“, „Indorama“, „Mestilla“, „Retal“, didele dalimi mus pasirinko tik todėl, kad Klaipėdoje yra uostas. Natūralu, kad jie galėjo rinktis Gdanską, Rygą ar Liepoją, bet pasirinko Klaipėdą – čia jau sužaidė ir kiti mūsų miesto bei šalies privalumai, tačiau be uosto net nebūtume svarstomi. Bendra pas mus veikiančių įmonių apyvarta yra apie 1,7 mlrd. eurų, o apie 1 mlrd. Eur sudaro minėtų kelių didžiųjų įmonių apyvarta. Tai – labai paprasta iliustracija, ką mums visiems reiškia tokių investuotojų buvimas 5–10 kilometrų atstumu iki jūrų vartų“, – uosto svarbą investuotojams pabrėžia E. Kiudulas.
Tad uostas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tarptautinės įmonės apskritai renkasi Lietuvą. Uosto kaimynystė turėjo lemiamos reikšmės ir naujausiems LEZ investuotojams: Vokietijos įmonei „Hawe Hydraulik“, gaminančiai hidraulikos prietaisus vėjo jėgainėms, bei tvaraus plastiko gamintojai iš Portugalijos „Evertis“, kurios 90 proc. produkcijos bus eksportuojama. Abi įmonės, kaip ir kiti investuotojai, galėjo rinktis kitus uostus turinčius miestus, tačiau pasirinko Klaipėdą dėl išvystytos infrastruktūros ir demonstruojamos lyderystės.
„Klaipėdos uostas rodo stiprią lyderystę, kas yra svarbu pritraukiant investuotojus. Nepaisant po karo sutrikusių srautų, kai prarado didžiąją dalį srauto iš Baltarusijos krovos, Klaipėdos uostas toliau sėkmingai ir stipriai investuoja. Sakoma, kad lyderystė traukia lyderystę – uostas investuoja ne tik į papildomus krovos pajėgumus, bet ir į ekosistemą, prie kurios nemažai šiuolaikinių investuotojų jungiasi. Paprastai kalbant, uostas Klaipėdoje jau yra žymiai daugiau negu transportas, logistika ir infrastruktūra. Investuotojai tikrai mato, ką uostas veikia ir planuoja žaliosios ekonomikos, energetikos, skaitmenizacijos ir kitose pažangiose srityse, todėl jiems yra daug patraukliau investuoti būtent tokiame mieste ir tapti pažangios bendruomenės dalimi“, – sako E. Kiudulas.
LEZ ir uosto bendradarbiavimas – abipusis
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymi, kad nors nemaža dalis LEZ investuotojų čia ateina dėl uosto kaimynystės, šiandien ir jų veikla tampa svarbiu šaltiniu, aprūpinančiu uostą kroviniais bei skatinančiu sprendimus, būtinus ekonomikos potencialui augti.
„Vien Uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą 2019–2024 siekia apie 380 mln. eurų. Kai išvystoma infrastruktūra ir sudaromos patrauklios sąlygos verslui, atsiranda paskata uosto suprastruktūrai kurti. Uosto įmonių, kurioms ši infrastruktūra išnuomota, investicijos siekia apie 400 mln. eurų per tą patį laikotarpį“, – pasakoja uosto vadovas.
Pagal investicijų mastą Klaipėdos uostas laikomas pirmaujančiu Europos Sąjungoje – čia investuojama apie 0,21 proc. BVP, kai, pavyzdžiui, jūrine valstybe laikomos Graikijos rodiklis siekia 0,01 proc. BVP.
Pereita į stabilų augimą
Nepaisant to, kad jau kelerius metus besitęsianti geopolitinė įtampa žeria iššūkių, Klaipėdos uostui visgi pavyksta demonstruoti teigiamas krovos tendencijas.
Pasak A. Latako, prasidėjus geopolitiniams pokyčiams uosto krova smuko beveik 40 proc. Šiandien sankcijų ir apribojimų dar daugiau, tranzitas vyksta tik epizodiškai, tačiau rezultatai auga – 2024 m. uoste perkrauta 35,5 mln. tonų krovinių (8 proc. augimas), o 2025 m. pirmąjį pusmetį fiksuotas 16 proc. krovos didėjimas.
„Lyginant su tuo, kokia yra Lietuvos rinka – 2,8 mln. gyventojų, tas krovos kiekis Klaipėdos uostui yra didelis. Matome, kad šie metai bus dar geresni negu praėję. Vadinasi, padėtis stabilizuota ir krova Klaipėdoje auga. Kodėl? Tai yra patikimumas, reputacija, kokybė, krovinio saugumas, laivų eismo reguliavimas, incidentų nebuvimas, krovos greičiai ir daugybė kitų dalykų. Bet iš esmės didžiąją dalį šio rezultato lemia infrastruktūra“, – sako A. Latakas.
Investicijos, nukreiptos į uosto infrastruktūros modernizavimą ir ilgalaikės konkurencinės pozicijos stiprinimą, planuojamos ir 2025–2028 m. laikotarpiui – numatoma, kad investicijų suma sieks 308 mln. eurų, neskaičiuojant pietinės uosto dalies vystymo projekto, kuriam preliminariai numatyta 600 mln. eurų.
Infrastruktūra reikalinga dabar
A. Latakas pabrėžia, kad krovinių siuntėjams ir laivybos linijoms svarbiausia esami pajėgumai ir galimybės, todėl uostas nuolat modernizuojamas, o įgyvendinant ir planuojant investicinius projektus atsižvelgiama ne tik į dabartinius poreikius, bet ir į ilgalaikę ateities perspektyvą.
Įgyvendinami projektai, anot uosto vadovo, jau duoda apčiuopiamą naudą. Pavyzdžiui, išgilinus uosto akvatoriją iki 15,5 m, o išorinį kanalą – iki 16 m, atsivėrė galimybė aptarnauti didžiuosius laivus, o konteinerių krova trejus metus iš eilės viršija milijoną standartinių konteinerių vienetų.
Baigus bangolaužių rekonstrukciją, pavyko padidinti uosto pralaidumą ir sutrumpinti krovinių gabenimo laiką – anksčiau nepalankiu oru didesniems laivams buvo taikomi griežtesni įplaukimo apribojimai. Skaičiuojama, kad šie darbai leido sutaupyti 30–40 dienų, kurios anksčiau būdavo prarandamos dėl prastų oro sąlygų. Siekiant užtikrinti didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumą, įplaukoje į laivybos kanalą taip pat sumažintas posūkis, o kanalas praplatintas puse metro ir siekia 200 metrų.
Palankias sąlygas priimti didesnius laivus ir efektyviau vykdyti krovos darbus sudarė ir 2022 metais atliktas Malkos įlankos gilinimas iki 14,5 m bei krovai skirtų krantinių rekonstrukcija – dėl pokyčių krovos apimtys šioje teritorijoje išaugo net 45 proc., ženkliai prisidėdamos prie bendro uosto krovos augimo.
Indėlis į valstybės biudžetą
Skaičiuojama, kad Klaipėdos uostas sukuria apie 6,24 proc. Lietuvoje generuojamo bendrojo vidaus produkto. Vien Uosto direkcijos dividendai valstybei kasmet sudaro apie 19 mln. eurų, sukurta dešimtys tūkstančių darbo vietų, susijusių su uostu.
„Jeigu paimtume 2019–2024 metus ir sudėtume Uosto direkciją bei uoste veikiančias krovos, rangos ir kitas įmones, tai būtų apie 1,3 mlrd. Eur, sumokėtų į biudžetą įvairiais mokesčiais. Jeigu suskaičiuotume transporto įmones, geležinkelius, matytume, kad tie skaičiai dar kitokie. Nauda yra didelė, tačiau kartais jos neįvertiname – tiesiog nesuprantame ar nepastebime platesnio vaizdo, kokią vertę sukuria uosto veikla ir infrastruktūra“, – sako A. Latakas.