Devynių aukštų pastate įsikūrusi uosto dispečerinė, taip pat ir eismo tarnyba, tame pačiame pastate po 24 valandas budi ir locmanai, čia dirba ir daugybei procesų vadovaujantis kapitonas, į darbą ateinantis su uniforma. „Uosto kapitonas – labai svarbus žmogus, kuris atsakingas už daugybę dalykų, kurie vyksta uoste, o svarbiausia – už visų laivų judėjimą“, – „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ pasakojo A. Latakas.
Į Klaipėdos uosto duris pasibeldusi „Delfi“ komanda priėmė iššūkį iki pat direktoriaus kabineto devintame aukšte lipti laiptais. Taip, kaip ir jis pats lipa kas rytą. Tiesa, į direktoriaus kabinetą keliavome ne iš karto, o atskiruose aukštuose aplankydami svarbiausias pastato erdves. Beje, kai kurių durų paprastai net ir būdami pastate neatvertume. Štai į uosto dispečerinę galima pakliūti tik turint specialų leidimą, tad paslaptingas duris žurnalistams atvėrė uosto generalinis direktorius.
„Čia yra uosto dispečerinė, kur yra visas svarbiausias ryšys su uosto naudotojais: su įmonėmis, kurios dirba uoste, su institucijomis, su agentais, ekspeditoriais, geležinkeliais, automobiliais, – vardijo Klaipėdos uosto generalinis direktorius. – Čia yra tvarkomi dokumentai, suvedami duomenys į dokumentus, į įvairias sistemas, į mūsų uosto bendrąją sistemą.“
Čia surinkta informacija keliauja į laivų eismo tarnybą, kuri užmezga ryšį su konkrečiu laivu ir organizuoja laivo įvedimą arba išvedimą iš uosto.
Uosto direktorius A. Latakas pabrėžia, kad būtent dispečerinėje galima matyti viską, kas fiksuojama vaizdo kameromis. „Turbūt nėra vietos uoste, kurios čia sėdintys darbuotojai negalėtų matyti, – pasakojo generalinis direktorius, pridurdamas, kad ekranuose galima matyti ne tik judėjimą uosto teritorijoje, taip pat galima matyti išsiliejimus, taršos atvejus ar panašiai. – Iš čia galima matyti visą uostą ir ne tik.“
Visas laivų eismas neįsivaizduojamas ne tik be dispečerinėje ar eismo tarnyboje dirbančių specialistų, bet ir be locmanų. Locmanai dirba 24 valandas. Prieš laivui įplaukiant į uostą, locmanas su kateriu pasitinka laivą, į jį įlipa ir padeda laivui įplaukti į uostą. Išplaukiant iš uosto – locmanas taip pat padeda tai padaryti.
A. Latakas „Delfi“ taip pat pasakojo, kaip buvo sprendžiami COVID-19 pandemijos metu kilę iššūkiai, kai locmanas negalėdavo įlipti į laivą, kuriame galėjo būti sergantis žmogus. Pasirodo, tokius atvejus padėjo išspręsti juodas lagaminėlis. Lagaminėlis su specialia įranga buvo virve pakeliamas į laivą ir taip locmanas galėdavo padėti įvesti laivą į uostą nuotoliniu būdu.
Locmanai nurodymus padėti laivui įplaukti ar išplaukti iš uosto gauna iš laivų eismo tarnybos. „Laivas, kuris pasirodo už uosto vartų tam tikroje vietoje, maždaug prieš dvi valandas praneša šiai tarnybai, kad jis atplaukia į Klaipėdos uostą, – darbų seką įvardijo A. Latakas. – Derinama, koks oras, kokios srovės, kokio reikia locmano, kiek reikia vilkikų ar kitų paslaugų. Ir jie yra atsakingi, kad tas laivas labai tvarkingai ir gražiai, pagal parengtą planą, kurį parengia dispečerinė, prisišvartuotų reikiamoje krantinėje.“
Uosto krantinė driekiasi 23 kilometrus. Planus, kur laivas turi prisišvartuoti, sudaro uosto dispečerinė.
Apie du dešimtmečius uoste, įvairiose pareigose, dirbantis A. Latakas tvirtina, kad ir dabar, stebėdamas visų specialistų darbą, lieka nustebintas, kaip ši tarnyba sugeba suvaldyti didžiulius laivus. „Jie čia, matote, visi žili yra, nes jiems reikia pergyventi, kaip laivai įplauks ir kaip išplauks“, – juokavo ir kartu savo komandą gyrė generalinis direktorius.
Stebint darbą uosto eismo tarnyboje, kartu viską stebėjo ir uosto kapitonas. Tačiau jo atsakomybės vien tik šia vieta nesibaigia. „Kapitonui ir čia priklauso prižiūrėti, ir dispečerinę, jam priklauso ir daugybė dalykų, kuriuos jūs matysite laivyno bazėje, mes turime ir savo laivų flotilę, hidrografus, narus, – vardijo A. Latakas. – Kapitonas yra labai svarbi pareigybė. Ir kaip matote, jis yra uniformuotas. Čia dar vienas išskirtinis dalykas. Ir antras dalykas: kapitonas – vienintelis visoje šioje įstaigoje turi teisę nubausti ką nors. Kaip policininkas.“
Klaipėdos uosto direkcijos pastate taip pat yra ir skaitmeninis uosto dvynys. Skaičiuojama, kad turint tokį virtualį dvynį, galima iki 40 procentų pagerinti uosto veiklos efektyvumą. Tad ką tokio galima su juo atlikti? Virtualioje erdvėje galima ne tik iš įvairių pusių apžiūrėti uostą, tačiau ir svarstant jį kuo nors papildyti, be didelio vargo galima sumodeliuoti tai virtualioje erdvėje ir įvertinti, ar tą projektą verta tęsti.
Uostas ne tik reguliuoja laivų eismą, jis taip pat nuolat plečiasi, tobulėja, stato. „Vienas iš svarbiausių dalykų – kurti uosto infrastruktūrą. Krantinės, dangos, tie patys geležinkeliai, keliai, kurie yra uoste. Esame pasikeitę ir stengiamės turėti dar didesnių objektų. Tokių, kurie labai derėtų su žalumu ir tvarumu, – pasakojo A. Latakas, rodydamas į vandenilio stotelės brėžinius. – Metų gale turbūt ją būsime pastatę, o kitais metais pradėsime gaminti šitą produktą. Būsime pirmieji Lietuvoje ir Pabaltyje, kurie tą padarysime.“
Planuojama, kad jau nuo 2026 metų Klaipėdoje pradės veikti pirmoji Lietuvoje vieša vandenilio pildymo stotelė, kuria galės naudotis verslo įmonės ir gyventojai. Vandeniliu bus galima patogiai pildyti laivus, automobilius, sunkvežimius ir autobusus.
A. Latakas vardija ir daugiau darbų, kurie jau yra padaryti. Pavyzdžiui, vienas svarbesnių pastarojo meto darbų – bangolaužių rekonstrukcija. „Sumažinome dienų, net ne valandų, bet dienų skaičių, kai laivai dėl blogo oro turėdavo stovėti reide. Dabar mes save įvardijame kaip neužsikimšusį uostą“, – teigė A. Latakas.
Pernai uostas buvo išgilintas, kad į jį galėtų įplaukti dar didesni laivai, taip pat toliau tvarkomos krantinės, pastatyta laivyno bazė. Dabar didžiausi darbai – vandenilio stotelė ir kruizinė krantinė.
Kaip atrodo Klaipėdos uostas, kambariai, kuriuose budi locmanai, posėdžių salės bei pasiplaukiojimas locmano kateriu – kviečiame pamatyti laidoje „Ar galiu užeiti?“.
Laidą „Ar galiu užeiti?“ žiūrėkite trečiadieniais, 20 val., „Delfi TV“ ir visada portale „Delfi“.
