„Gali atrodyti, kad niekas nepasikeitė – direkcijos šviestuvai šviečia taip pat, įrenginiai veikia taip pat, bet iš tiesų šis sprendimas yra realus ir objektyviai įvertinamas pokytis aplinkoje. Nuo šiol per metus sutaupysime apie 1,2 tūkst. tonų ŠESD emisijų. Tai prilygsta kelių šimtų automobilių eliminavimui iš miesto gatvių. Uosto direkcijos tikslas – palikti kuo mažesnį veiklos pėdsaką mūsų planetoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto direkcija per mėnesį vidutiniškai sunaudoja 90 000 kWh elektros energijos, kuri yra naudojama uosto ryšių antenų, siurblinių, elektromobilių įkrovimo stotelių darbui, gatvėms apšviesti bei pastatuose.
Palyginimui, skaičiuojama, kad vidutiniame bute elektros energijos sunaudojimas siekia apie 100–250 kWh per mėnesį. Taigi, Klaipėdos uosto direkcijos elektros energijos poreikiai atitinka iki 360 standartinių butų.
Iki liepos Uosto direkcija, pirkdavusi iš iškastinio kuro pagamintą elektros energiją, kas mėnesį sugeneruodavo apie 100 tonų ŠESD emisijų. Pernai per visus metus šis kiekis siekė 1 209 tonas. Toks kiekis atitinka maždaug 1,2 tūkst. skrydžių į Jungtines Amerikos Valstijas ir atgal.
Pasirinkus veikloje naudoti tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, šis ŠESD emisijų rodiklis susitraukia iki nulio.
Šiuo keliu eina ir Klaipėdos uoste veikiančios įmonės.
Rezultatai kalba patys už save
Tuo, kad žaliąjį kursą pasirinkęs Klaipėdos uostas neapsiriboja deklaratyviais pareiškimais ir imasi konkrečių darbų, aiškiai rodo pastaraisiais metais sėkmingai vykdomi projektai bei rezultatai. Pernai Klaipėdos uostas įgijo prestižinį uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą ir tapo pirmuoju uostu tarp Baltijos valstybių, gavusiu tokį įvertinimą.
Vykdant aplinkosaugos projektus, uoste pradėti matuoti CO₂ išmetimai iš laivų, atliekamas uosto aplinkos monitoringas. Šiuo metu taip pat vystomas projektas, kuriuo bus sudarytos sąlygos laivams uoste naudoti krante esančią elektros energiją, Uosto direkcijos užsakymu statomi hibridiniai locmanų kateriai, taip pat ir vandeniliu bei elektra varomas laivas, ruošiamasi pradėti gaminti žaliąjį vandenilį.
„Jūrų uostas tampa ne tik ekonomikos, bet ir energetikos transformacijos dalimi. Turime prisidėti prie Europos žaliojo kurso, tačiau kartu matome ir naują tendenciją – pramonės atsigavimą. Todėl deriname abi kryptis: „green deal“ virto „industrial deal“, ir uostas čia atlieka jungiamąjį vaidmenį“, – pabrėžia A. Latakas.
Visai neseniai buvo pristatyta ir nelaukiant oficialių įpareigojimų parengta praėjusių metų tvarumo ataskaita, o Klaipėdos uostas ir toliau nuosekliai juda į priekį įgyvendindamas išties ambicingus išsikeltus ateities aplinkosaugos tikslus – iki 2030 metų planuojama net 60 proc. sumažinti CO2 emisijas pačioje Uosto direkcijoje, o visame Klaipėdos uoste – apie 50 proc.
„Būti atsakingam reiškia būti drąsiam – keisti įpročius, investuoti į tai, kas dar tik rytoj duos grąžą, o šiandien atrodo kaip iššūkis. Savo veikloje nesiekiame tik ekonominės naudos – stengiamės svariai prisidėti prie aplinkos apsaugos, tvarumo bei socialinės atsakomybės. Tuo keliu einame sąmoningai ir vis tvirčiau, – sako A. Latakas.