Vandenilis – švarus kelias į ateitį
Pažangios Estijos transporto sprendimų bendrovės „Zerobus“ įkūrėjas ir vadovas Erikas Kuusas sako, kad Jelgavos miestas vandeniliu varomo autobuso eksploatavimui buvo pasirinktas neatsitiktinai.
„Jelgava nuo seno garsėja verslumo dvasia, o jų autobusų parkas kartu su Latvijos vandenilio asociacija yra pirmaujantys tyrinėjant transporto sektoriaus dekarbonizavimo galimybes. Todėl natūralu, kad pirmasis mūsų autobusas pradeda darbą būtent čia“, – teigia E. Kuusas.
Pasak jo, skirtingai nei vidaus degimo varikliai, vandeniliu varomi autobusai neišskiria anglies dioksido (CO₂). Jų išmetamosios dujos – tai tik karšti vandens garai, kurių temperatūra siekia apie 80 °C. Tokiu būdu galima eliminuoti visą emisiją, susijusią su tradiciniais degalais varomu transportu.
„Vandenilio elementais varomo autobuso išmetamas vanduo iš esmės garų pavidalu, todėl palyginti su įprastais autobusais CO₂ emisija visiškai pašalinama“, – aiškina pašnekovas.
Nors šiuo metu daugiausia dėmesio „Zerobus“ skiria Skandinavijos rinkai, kur aktyviai vystoma vandenilio infrastruktūra, ateityje įmonės vadovas neatmeta galimybės investuoti ir Lietuvoje.
„Esame pasirengę įžengti į Lietuvos rinką, kai tik atsiras realus susidomėjimas ir vietinių įmonių pasirengimas bendradarbiauti vandenilio tiekimo ir degalų papildymo srityje“, – teigia E. Kuusas ir priduria, kad ypatingą dėmesį „Zerobus“ skiria nulinės emisijos transporto priemonėms – tiek keleiviniams autobusams, tiek krovininiams vilkikams ir mikroautobusams. Įmonė siūlo „viskas įskaičiuota“ nuomos modelį su technine priežiūra ir net vandenilio tiekimo paketu, taip pašalinant finansinę riziką nuo operatorių pečių.
Sprendimas ir krovininiam transportui
Vienas iš didžiausių iššūkių krovininio transporto dekarbonizacijoje – nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo laiko santykis. Čia vandenilio kuro elementai, kaip aiškina E. Kuusas, gali užimti itin svarbią nišą, ypač vietinio paskirstymo sunkvežimiuose ir mikroautobusuose, kuriems reikia greito degalų papildymo ir nenutrūkstamo veikimo.
„Elektrifikavimas veikia efektyviausiai tada, kai akumuliatoriai naudojami mažos energijos poreikio transportui, o kuro elementai – didesnės apkrovos transportui. Šis derinys gali užtikrinti maksimalų efektyvumą ir mažesnį triukšmą miestuose“, – pabrėžia jis.
Visai neseniai „Zerobus“ autobusas, kuris netrukus važinės Jelgavoje, vyko į Švediją, vėliau lankėsi Suomijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse. Per Klaipėdos uostą iš Skandinavijos parkeliavęs vandenilinis autobusas riedėjo ir Klaipėdos gatvėmis. Užsukęs į Uosto direkciją, iškeliavo į Latviją.
„Tokie parodomieji turai padeda šviesti visuomenę ir pristatyti technologijas miestams bei logistikos įmonėms, kurios ieško būdų mažinti savo aplinkos pėdsaką“, – sako E. Kuusas.
Ambicingi planai
Jelgava nesiruošia apsistoti vien tik ties vandeniliu varomais autobusais. Dar ambicingesnis miesto planas – pastatyti elektrolizerį ir pradėti gaminti žaliąjį vandenilį vietoje, naudojant atsinaujinančią energiją.
„Toks žingsnis ne tik sumažins priklausomybę nuo importuojamų degalų, bet ir leis mieste įtvirtinti tvarių technologijų ekosistemą. Jelgava turi realų potencialą tapti vandenilio technologijų centru Baltijos regione“, – tikina E. Kuusas.
Tuo metu Klaipėdos uostas ėmėsi pionieriaus vaidmens ir kelia sau ambicingus planus – nuo 2026 metų pradėti ekologiško vandenilio gamybą. „Zerobus“ mato galimybių pristatyti savo autobusus ir čia, taip pat plėsti paslaugų spektrą – žengti į kurjerių mikroautobusų, paskirstymo ir atliekų surinkimo sunkvežimių rinką.
„Esame atviri bendradarbiavimui ir pasiruošę pasiūlyti sprendimus miestams, kurie siekia tapti žalesni. Klaipėdos planai labai įdomūs – tai galėtų būti startas ir mūsų plėtrai Lietuvoje“, – sako E. Kuusas.
Gavus statybą leidžiantį dokumentą, jau netrukus buvusioje Klaipėdos uosto direkcijos laivyno bazėje prasidės realūs aikštelės, skirtos vandenilio gamybai ir tiekimui, statybos darbai.
„Būti pirmiems reiškia leistis į kelią, kurio dar niekas nebandė – tai iššūkis, bet kartu ir galimybė. Vandenilis – viena iš priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o rūpinimasis aplinka – visų bendras tikslas. Klaipėdos uostas, pasirinkęs žaliąjį kursą, atsakingai laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos prisiimtų klimato įsipareigojimų bei ryžtingai žengia į priekį: jau kitais metais planuojame pradėti vandenilio gamybą, taip pat mūsų iniciatyva yra statomas pirmasis laivas, varomas vandeniliu ir elektra“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Jo teigimu, Baltijos šalys žengia reikšmingą žingsnį link klimato neutralumo, o vandenilis tampa raktu į transporto sektoriaus pertvarką. „Su tokiomis iniciatyvomis, kaip vandeniliu varomas transportas, ir vietinėmis pastangomis plėtoti infrastruktūrą ši technologija jau dabar pradeda keisti mūsų kasdienybę“, – sako Uosto direkcijos vadovas.