Ne kaina yra esmė: kelionių entuziastės pasakė, ką verta pamatyti Lietuvoje dar šiemet

Ilgametę patirtį sukaupusios kelionių entuziastės sutiko pasidalinti vertingais patarimais planuojantiems taupias atostogas mūsų šalyje, o finansų ekspertas pasakė, koks geriausias būdas šioms atostogoms susitaupyti.

Miglė Strempickė – „užkietėjusi“ keliautoja ir kelionių entuziastė, aplankiusi 33 pasaulio šalis ir net 120 įvairius miestus. Kelionės jai – pati geriausia gyvenimo investicija. Savo įspūdžiais, nuotykiais ir patyrimais Miglė dalinasi socialiniame tinkle „Instagram“, kurdama paskyrą „miss_migla“. Čia jungiasi visi, kurie myli gamtą bei keliones.

„Keliones aš vertinu ne vien tik pagal įveiktą atstumą, egzotiškumą ar trukmę. Kelionė bei nuotykis man yra ir trijų savaičių vizitas Indonezijoje, ir trijų dienų išvyka prie Lietuvos ežerų. Kaip visada, viskas priklauso nuo požiūrio“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, kelionių pasirinkimus dažniausiai „padiktuoja“ keli aspektai. Pavyzdžiui, labai svarbus oras. Tačiau jei žiemą norisi pasprukti iš Lietuvos, vasarą gimtojoje šalyje ji mielai praleidžia daug laiko.

„Vasarą Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti ir kuo pradžiuginti. Renginiai, festivaliai, koncertai, įvairios veiklos, edukacijos, ekskursijos. Tereikia domėtis, ieškoti, gal kiek iš anksto pasiplanuoti. Bet mane pačią labiausiai traukia gamta. Tą artumą gamtai sustiprino pandemija. Man atrodo, jos metu daug žmonių iš naujo atrado Lietuvos miškus bei aktyvų laiką gamtoje“, – sako kelionių entuziastė.

Miglė rekomenduoja įvertinti, kad gyvendami Lietuvoje mes turime didžiulę prabangą būti visai šalia gamtos. Juk užtenka tik pusvalandžio automobiliu ir gali atsidurti prie ežero ar upės. Viešuoju transportu galima nukakti iki miško, o traukiniu nesunkiai gali nusigabenti dviratį ir juo minti per visą Kuršių Neriją.

„Manau, kad kartais gamtos artumą Lietuvoje vertiname kaip savaime suprantamą dalyką, o juk daugelis žmonių apie tai tik pasvajoja“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tinklaraštininkė turi ir naudingų patarimų visiems skaitytojams. Norintiems daugiau pajudėti ji pataria leistis į pažintinių takų ekskursijas.

„Lietuvoje turime net piligrimų kelią. O jei manote, kad visus pažintinius takus išvaikščiotoje, pasidomėkite „Solo“ žygiais, kurių maršrutus paruošia entuziastai. Tokių takų maršrutų tiek nemokamai, tiek už nedidelį mokestį galima rasti internete. Tokie „Solo“ žygiai mane yra atvedę į tikrai gražias Lietuvos vietas, kurių gal pati niekada nebūčiau atradusi“, – nurodo pašnekovė.

Miglė turi pasiūlymų ir ramybės mylėtojams. Anot jos, Lietuvoje gausu stovyklaviečių, o jų infrastruktūra irgi pamažu gerėja.

„Taip pat Lietuvoje jau turime išskirtinių nakvynių pasirinkimą. Nameliai medžiuose, jurtos, nameliai be elektros ar kitų patogumų, nameliai ant vandens. Tai – tik keletas idėjų puikiam savaitgaliui“, – įsitikinusi keliautoja.

Ji pabrėžia – Lietuvoje galima rasti bene viską, ko trokšta širdis.

M. Strempickė įsitikinusi – nuotykiui ir geram laikui ne visuomet reikia daug investicijų. Tačiau pastangų ir idėjų tikrai prireiks.

„Pavyzdžiui, prieš keletą metų įsigijau hamaką. Dabar rinkoje yra labai kompaktiškų, lengvų hamakų, kurie siuvami iš parašiutų medžiagos. Šis hamakas su manimi keliauja bene visur. Tik įsivaizduokite, kaip gera sūpuotis hamake virš pušų ir žvelgti į nuo Ūlos skardžio atsiveriančią panoramą“, – sako pašnekovė.

Taip pat, ji teigia, nebūtini po žygio ar išvykos užsukti pietauti į restoranus ar kavines. Nors smagu paragauti vietinių valgių, tačiau pilnas pikniko krepšys gali būti dar smagesnė patirtis. Pavyzdžiui, pašnekovė sako, kad ji net kavą ar arbatą miške verda naudodamasi maža turistine virykle.

„Išbandyti „Solo“ žygiai irgi gali būti atradimas. Jie laidžia aplenkti populiariuosius takus, kurie vasarą, ypač savaitgaliais, dažnai būna apgulti žmonių. Tai – lyg būdas pamatyti dar nematytą Lietuvą“, – priduria Miglė.

Pašnekovė pataria tikrinti miestų, miestelių bei regionų oficialias interneto svetaines. Neretai būtent ten galima rasti labai įdomių nemokamų veiklų, edukacijų, sužinoti apie susitikimus su įvairiais žmonėmis. Pagal tai bus galima planuoti vasaros nuotykius.

Tinklaraštininkė teigia, kad Lietuvoje nepaprastai gražūs miškai. Todėl dar šią vasarą ji rekomenduoja aplankyti jų kiek įmanoma daugiau.

„Prieš kokius penkerius metus susidomėjau miško maudynių koncepcija. Ji atkeliavo iš Japonijos, kur įrodyta, kad gamta, o konkrečiai – miško ekosistema, turi gydomąjį poveikį. Maudynių esmė – į mišką ar parką eiti su visomis savo juslėmis, būti atidžiam aplinkos kvapams, faktūroms, formoms, garsams, kartais ir skoniams. Tiesiog būti čia ir dabar. Lietuvoje jau yra sertifikuotų miško maudynių specialistų, kurie gali padėti patirti mišką naujai“, – sako Miglė.

Pašnekovė taip pat negaili gražių žodžių Lietuvos pelkėms. Ji rekomenduoja aplankyti ir Mūšos Tyrelio pažintinį taką su ilgiausiu mediniu taku Lietuvoje arba Aukštumalos pelkę, kuri atveria visai kitokį Lietuvos peizažą.

„Vienas naujesnių mano atradimų – Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas, kurio dalis irgi vingiuoja per užakusį ežerėlį įspūdingu mediniu tiltu“, – aiškina ji.

M. Strempickė sako, kad Lietuvoje kasmet atsiranda ir įvairių įdomių pramogų, kurios leidžia vasaroti aktyviai bei patirti kažką naujo. Galima išbandyti naktinius pasiplaukiojimus šviečiančiomis baidarėmis, stebėti paukščius su gamtininku ir panašiai. Lietuvoje kažką sau gali rasti kiekvienas.

Viena vieta: „Jei reikėtų būtinai rinktis tik vieną vietą, tai liksiu prie klasikos – pajūrio kopų lydint saulę. Man tai – vasaros vizitinė kortelė“, – sako Miglė.

Pažintiniai takai: „Ščiūro rago pažintinis takas Labanore, Žirgų rago takas Pervalkoje, Jurkiškio upelio pažintinis takas, Paneriškių regykla šalia Elektrėnų“, – vardija kelionių entuziastė.

Išskirtinės vietos: „Atnaujinta Kretingos oranžerija, Restauruotas Trakų Vokės dvaras, įspūdingi Paulavos respublikos griuvėsiai“, – teigia ji.

Vienas skonis: „Manau, vasarai labiausiai tinka pačių įvairiausių skonių ledai, kurių Lietuvoje galima atrasti labai netikėtų: nuo levandų iki agurkų. O stovyklaujant verta nepamiršti zefyrų – skirti kepti ant laužo ugnies zefyrai tikrai skanūs, o pats kepimo procesas smagus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Viena veikla: „Kelios valandos malonaus snaudimo kur nors miške besisupant hamake, kai virš galvos ošia medžiai ir čiulba paukščiai. Tai – visiška prabanga. Arba nakvynė namelyje medyje – tikrai sugrąžins į vaikystę“, – sako M. Strempickė.

Vilnietė Dalia Lisauskienė – kelionių entuziastė ir aktyvaus laisvalaikio propaguotoja. Savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „kelioniu_kolekcioniere“ ji su sekėjais dalinasi įspūdžiais iš kelionių bei naudingais patarimais. Šiuo metu moteris yra aplankiusi net 25 šalis, tačiau užtikrintai sako, kad pati mylimiausia jos pasaulio vieta – Lietuva.

„Vasarą su vyru labai mėgstame keliauti Lietuvoje. Juk mūsų šalyje – gausybė vietų, kurias galima aplankyti. Man patinka miesteliai, juose esantys lankytini objektai. Norint pakeliauti Lietuvoje nebūtinai reikia susiplanuoti savaitgalio kelionę. Trokštant išvysti nematytų dalykų galima tam paskirti vos dieną“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, keliaujant Lietuvoje nereikia daug išleisti. Juk kelionės ne sezono metu yra žymiai pigesnės, o ir maisto galima įsidėti iš namų.

„Lietuvoje labai daug nemokamų pramogų. Tereikia pasidomėti. Pavyzdžiui, skaitytojams labai rekomenduočiau aplankyti Ukmergę. Tai – labai žavus ir sutvarkytas miestas. Čia važiuojant iš Vilniaus galima aplankyti keletą dvarų, o vėliau pasivaikščioti po piliakalnį, būtinai apžiūrėti skulptūras. Taip pat, būnant Ukmergėje, patarčiau aplankyti ir miniatiūrų parką, kuris yra nemokamas“, – itin vertingais patarimais dalinasi D. Lisauskienė.

Ji pataria išbandyti ir keliones traukiniu. Pavyzdžiui, iš Vilniaus galima nuvykti į Kėdainius, juos patyrinėti, čia likti nakvoti. Galima tokią kelionę planuoti tuomet, kai lankomame mieste vyksta nemokamų pramogų, miesto šventė.

D. Lisauskienė keliaujantiems Lietuvoje rekomenduoja į viską žiūrėti kūrybiškai ir nevykti tiesiog nuo taško A iki taško B.

„Juk galima kelionę susidėlioti įdomiau, aplankant įdomias vietas, „nuklystant“ į miestelius. Juk svarbiausia – pamatyti kažką naujo. Iš Lietuvos objektų norėčiau dar paminėti Ščiūrio rago pažintinį taką, kuriuo ėjome prieš metus. Šis takas vinguriuoja tarp dviejų ežerų. Šalia jo yra ir apžvalgos bokštas, kurį taip pat labai verta aplankyti“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, pailsėti bei atgauti jėgas galima ir Lietuvos kaimuose. Juk ten – absoliuti ramybė.

„Tai – tarsi meditacija ir pabėgimas iš miesto. Tačiau aš pati linkėčiau kiekvienam žmogui atrasti keliavimo formatą, kuris tiktų būtent jam. Juk žmonės skirtingi, vienam patinka keliauti aktyviau, kitam – pasyviau“, – teigia D. Lisauskienė.

Ji pati idėjų kelionėms po Lietuvą ieško internete. Socialinio tinklo „Facebook“ kelionių entuziastų grupėse žmonės dažnai dalinasi ypatingomis vietomis bei patikusiais objektais. Todėl atostogas nėra sunku susiorganizuoti tiesiog naršant internete.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius teigia, kad atostogos – lyg didesnis pirkinys, kuriam reikia ruoštis.

„Visų pirma reikėtų kiek įmanoma tiksliau apsibrėžti sumą, kuri bus reikalinga atostogoms. Tiesa, šiuo atveju tai gali būti kiek sudėtingiau, nei planuojant įsigyti, pavyzdžiui, naujus baldus. Juk bilietų, viešbučių ar jau sukomplektuotų kelionės paketų kainos gali kisti bene kasdien. Tačiau tikrai galima įsivertinti orientacinę sumą pagal praėjusiais metais atostogoms skirtas lėšas ar dominuojančias konkrečios krypties kelionių paketų kainas. Šiais laikais tikrai nesudėtinga patiems pasilyginti lėktuvo bilietų ir savarankiškos apartamentų nuomos kainas bei susidaryti įspūdį apie vyraujančias maisto ir pramogų kainas pasirinktoje vietovėje“, – sako pašnekovas.

Anot jo, taip pat, prieš išsiruošiant kelionei, svarbu įsivertinti, ar finansinės galimybės leidžia sutaupyti atostogoms. Jei atsakymas teigiamas – belieka pradėti taupyti.

R. Šukevičius prabėgus atostogoms pataria nieko nelaukiant pradėti taupyti kitai išvykai.

„Jeigu norima sutaupyti vieno mėnesio atlyginimo „rezervą“ atostogoms, tai vertėtų atidėti po 8 proc. kiekvieną mėnesį. Susivėlinus ir pradėjus taupyti likus šešiems mėnesiams iki atostogų, reikės atidėti po 16 proc. mėnesinių pajamų. Tai jau gali būti sudėtinga, ypač turint omenyje, kad Lietuva yra žema taupymo norma pasižyminti šalis“, – nurodo ekspertas.

Jis taip pat priduria, kad turint sukauptą dalį sumos, reikalingos atostogoms, atsiranda galimybė pasinaudoti netikėtu pigesniu viešbučio pasiūlymu, kelionių išpardavimu ar itin palankiomis lėktuvo bilietų kainomis.

Specialistas nurodo, kad didžiausia mūsų tautiečių klaida besiruošiant atostogoms – įprotis laiku nepradėti taupyti.

„Įvairių apklausų duomenimis, apie 40 proc. gyventojų visai iš anksto netaupo, arba susizgrimba likus porai mėnesių iki atostogų. Kita dažnai pasitaikanti klaida – neteisingas atostogoms reikalingos sumos įvertinimas. Taip pat kartais žmonės apgaudinėja save. Pavyzdžiui, labai nori nuvykti į tam tikrą šalį, nors finansinės galimybės ir neleidžia. Tuomet jie save apgaudinėja, kad nuvykę atostogų taupys – nevalgys restoranuose, nevažiuos į ekskursijas, nepirks lauktuvių. Vis tik, išvykus atostogų, ši disciplina labai dažnai lieka neįgyvendinama“, – aiškina R. Šukevičius.

Anot jo, statistika rodo, kad keliautojų srautai vis auga, bet tai labiausiai susiję su vis gerėjančia ekonomine situacija ir augančiomis gyventojų pajamomis.

„Tačiau finansinio raštingumo bei taupymo disciplinos lygis auga žymiai lėčiau“, – sako pašnekovas.

Visiems, kurie nori atsakingai taupyti atostogoms, ekspertas pataria turėti atskirą sąskaitą, kuri nebūtų susieta su mokėjimo kortele. Automatiniai pavedimai į šią sąskaitą taip pat gali labai padėti finansinės disciplinos prasme.

„Svarbiausias mano patarimas – reikėtų vengti skolintis atostogoms, ypatingai tada, kuomet jos yra įprastos, o ne svajonių, pasitaikančios tik kartą gyvenime. Rekomenduoju kelionę rinktis pagal savo finansines galimybes, neatmesti ir galimybės pasimėgauti ramiu poilsiu Lietuvoje, prie ežero“, – sako R. Šukevičius.