Šamorine (Slovakija) lietuviai susirankiojo 8 medalius (4 aukso, 3 sidabro, 1 bronzos) ir į priekį praleido tik gausesnes Didžiosios Britanijos (9/5/5), Italijos (4/7/3) bei Ispanijos (4/5/5) komandas.
Tajus Juška tapo vienu sėkmingiausių viso čempionato plaukikų, pelnęs po du aukso ir sidabro medalius. Dukart ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio kopė ir Smiltė Plytnykaitė, likę du apdovanojimai iškovoti merginų estafečių rungtyse.
Bendrai lietuviai dar pagerino pernykštį rezultatą, kai gindami namų sienas Vilniuje susižėrė 7 medalius ir komandų įskaitoje užėmė penktą vietą.
„Labai smagu, kad antrus metus iš eilės esame taip aukštai. Aišku, tai – didelis Tajaus ir Smiltės nuopelnas, bet jau turime ir estafečių komandas, kurios konkuruoja dėl prizinių vietų bei jas pasiekia.
Plaukimo lygis ypatingai paaugo Vilniuje, džiugu, kad galime konkuruoti su pagrindinėmis Europos valstybėmis. Nepasakysi, kad kažko trūko – šiame čempionate tikrai varžėsi visi stipriausi šios amžiaus grupės europiečiai.
Tik, aišku, medaliai jaunimo čempionatuose neturėtų būti plaukikų gyvenimo tikslas – jie tėra tarpinė stotelė. Šiuo metu prigaminame tikrai daug gerų jaunimo grupės sportininkų, bet dar reikės juos pakelti į aukščiausią lygą“, – „Delfi“ kalbėjo jaunimo rinktinės vadovas ir treneris Kęstutis Steponavičius.
Būtent jo paminėtas nelengvas žingsnis dabar laukia beveik pusės Šamorine plaukusios komandos.
Devyni atletai šiemet tapo ar dar taps pilnamečiais, o tai reiškia, jog šioje amžiaus grupėje rungėsi paskutinį sykį.
Tarp jų – ir paties K. Steponavičiaus treniruojama S. Plytnykaitė, pernai jau debiutavusi suaugusiųjų rinktinėje.
Sportininkė iš Nemenčinės kitą sezoną dar darbuosis Vilniuje, bet tik kol baigs vidurinę mokyklą. Plaukimo krūtine specialistė praėjusią žiemą žodžiu įsipareigojo Virdžinijos universitetui ir studijuoti keliaus anapus Atlanto.
Ten ji pateks į JAV olimpinės moterų rinktinės vyriausiojo trenerio Toddo DeSorbo rankas.
„Nuo praėjusio Europos jaunimo čempionato daug universitetų Smiltei rodė labai stiprų dėmesį. Mano nuomone, išsirinko geriausią įmanomą variantą. Ta merginų komanda – jau penkerius metus geriausia pasaulyje, visos pagrindinės Europos sprinto žvaigždutės ten kartu treniruojasi“, – pažymėjo K. Steponavičius.
Pasak jo, iš anksto susitarę su JAV universitetais yra bent pusė Smiltės bendraamžių iš Lietuvos jaunimo rinktinės.
2024-ųjų Europos jaunimo čempionas Mantas Kaušpėdas, kuriam šįkart prasibrauti tarp prizininkų nepavyko, po metų turėtų vykti į Tenesio universitetą.
Kanados lietuvė Sylvia Statkevičius, Šamorine prisidėjusi prie abiejų estafečių medalių, jau ateinantį rudenį taps pirmakurse Floridos universitete, kurį lanko ir ketveriais metais vyresnis Aleksas Savickas.
Verbuoti 16-mečio T. Juškos universitetų atstovams dar neleidžia JAV studentų pirmenybių (NCAA) reglamentas, bet atėjus laikui neabejotinai ir prie jo išsirikiuos eilė amerikiečių.
„Paprasčiausiai Lietuvoje nėra sąlygų išlaikyti daug sportininkų aukštame lygyje, kitaip nei JAV. Mes galime pasirūpinti suaugusiųjų rinktinės nariais, skirti jiems finansavimą. Bet jei iki nacionalinės komandos dar trūksta kelių laiptelių, programa, kurią tokiems atletams galime pasiūlyti, kol kas yra silpna, tik žengianti pirmuosius žingsnius.
Be to, čia jau reikalingas ir atitinkamas valstybės požiūris, nes Lietuvoje sportuoti ir studijuoti yra sudėtinga. Aukštosios mokyklos, galima sakyti, tokių sąlygų nesuteikia, išskyrus Lietuvos sporto universitetą. O, tarkime, Smiltę labai kvietė Berklio universitetas – vienas penkių geriausių visame pasaulyje. Jo studentai kažkaip sugeba ir sportuoti, ir pabaigti aukščiausio lygio mokslus. Deja, mes tokios sistemos kol kas neturime“, – samprotavo K. Steponavičius.
Vis dėlto studijos kitoje Atlanto pusėje plaukikams – lazda su dviem galais.
Apstu ir lietuviškų pavyzdžių: kas tinka vieniems, nusodina kitus. Ir atvirkščiai.
Nei R. Meilutytė, nei D. Rapšys JAV nestudijavo, vis dėlto sėkmingai iškilo tarp plaukimo elito.
Po jų Europos jaunimo čempionais tapę Andrius Šidlauskas ir Kotryna Teterevkova taip pat liko sėslūs, kitokį kelią rinkosi jau minėtas A. Savickas.
Išvykę į JAV plaukikai patenka į kur kas nuožmesnę konkurencinę aplinką, kurioje išgyvena geriausi.
„Rizikų tikrai yra. Išvažiuoja daug sportininkų, ir ne visi pasieks olimpinį lygį. Bet iš esmės visi gaus stipendiją ir įgis gerą aukštąjį išsilavinimą.
Nemaža problema ta, kad NCAA sezonas baigiasi kovą, ir gali būti sudėtinga ruoštis pagrindiniams vasaros startams. Dėl to reikalingas geras bendradarbiavimas tarp mūsų federacijos ir lietuvių atstovaujamų universitetų, trenerių, kurie dirba su mūsų sportininkais.
Kitas dalykas, jog daugiausiai laiko ten plaukiama 25 jardų (mažiau nei 23 m – „Delfi“) ilgio baseinuose – trumpesniuose nei tarptautinėse varžybose. Bet taip plaukia ir pagrindinės JAV žvaigždės, kurios kažkaip vis tiek sugeba pasiruošti tarptautiniams startams. Vadinasi, svarbu gera tęstinė programa.
O svarbiausia, kad patys sportininkai turėtų aiškius tikslus, pernelyg nepasinertų į studentišką gyvenimą, nes būna ir tokių atvejų“, – kalbėdamas su „Delfi“, svarstė K. Steponavičius.
Primename, kad pagrindinis sezono akcentas Lietuvos plaukikų šią vasarą laukia Singapūre, kur liepos 27 – rugpjūčio 3 d. vyks pasaulio čempionatas.
