B. Rimkus teigia, kad oro linijų bendrovės visame pasaulyje įprastai parduoda daugiau skrydžio bilietų, nei lėktuve yra vietų, nes dalis keleivių beveik visuomet neatvyksta į skrydį. Taip vadinama „overbooking“ praktika – įprastas reiškinys aviacijoje. Oro linijų bendrovės prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę prieš keleivius, kurie tokiu atveju nepatenka į įsigytą skrydį, tačiau daliai keleivių kelionės planai neišvengiamai griūva, patiriamas didelis stresas ir nuostoliai.
„Oro skundo“ įkūrėjas pateikė paprastą pavyzdį, kaip atrodo tipiškas „overbooking“ atvejis pagal jų gaunamus keleivių skundus, kai išsipildo blogiausias scenarijus – į skrydį atvyksta visi bilietus įsigiję keleiviai.
Pavyzdžiui, keliautojas J. J., verslininkas iš Vilniaus, atvyksta į oro uostą suplanuotai verslo kelionei į Londoną. Jis atvyksta į oro uostą likus gerai valandai iki skrydžio, tad į eilę prieš įlaipinimą atsistoja vienas paskutinių. Tačiau prieš pat įlaipinimą oro linijų darbuotoja praneša keleiviui nemalonią žinią: „Atsiprašome, bet šiuo metu jūs esate laukimo sąraše. Lėktuvas yra perpildytas ir mes negalime jums garantuoti vietos šiame skrydyje.“
Pasak B. Rimkaus, tai nėra dažni atvejai, todėl daugumą keleivių tokiose situacijose ištinka kone šoko būsena ir tai yra visiškai suprantama: juk jie turi teisėtai įsigytą skrydžio bilietą. Kai kurie keleiviai būna įsigiję net ir papildomai perkamą pirmenybinio įlaipinimo paslaugą. Bet net ir tai dar neužtikrina, kad tikrai pateksite į suplanuotą skrydį.
„Tokių atvejų ypač padaugėja kelionių piko laikotarpiu“, – pastebi oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus.
Pasak jo, nors rizika nepatekti į skrydį dėl šios avialinijų praktikos išlieka visuomet, iš visų „Oro skundų“ gaunamų skundų ji yra rečiausia. Nepaisant to, net ir šie pavieniai atvejai keleiviams sukelia daug nepatogumų: tenka keisti kelionės planus, ieškoti naujo skrydžio, perkelti viešbučio rezervacijas, atšaukti suplanuotus verslo susitikimus ir pan. Tad „overbooking“ praktika, kad ir kokia įprasta ji būtų, sukuria realius sunkumus keleiviams, kurie įsigijo bilietus tikėdamiesi garantuotos vietos lėktuve.
B. Rimkus pasidalino patarimais, kokių prevencinių priemonių galima imtis keleiviams tokiose situacijose bei pakomentavo, ar tokiais atvejais keleiviams priklauso kompensacija.
„Viena iš prevencinių priemonių, kurią rekomenduojame keleiviams, yra įsiregistruoti į skrydį kuo anksčiau, atvykti prie įlaipinimo vartų vieniems pirmųjų ir stengtis nebūti eilės pabaigoje. Oro linijos, be abejo, labai skatintų papildomai susimokėti už konkrečią vietą lėktuve, tačiau net ir tai nebūtinai užtikrins, kad keleivis pateks į suplanuotą skrydį“, – teigia ekspertas.
Pasak „Oro skundo“ įkūrėjo, tokiu atveju keleiviams, kuriuos oro linijos atsisakė įlaipinti dėl lėktuvo perpildymo ar kitų operacinių priežasčių, vienareikšmiškai priklauso kompensacija. Kompensacija nepriklausytų tik tais atvejais, jei keleivius, atvykusius prie įlaipinimo vartų laiku, būtų atsisakoma
įlaipinti dėl pagrįstų priežasčių: tokių kaip keleivių sveikatos sutrikimai, saugumo problemos ar netinkami kelionės dokumentai.
Bendros keleivių teisės pagal ES reglamentą EB 261/2004 šiuo metu numato tokius kompensacijų dydžius, kai skrydis sutrinka dėl priežasčių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti: skrydžiams iki 1500 km – 250 EUR; ES vidaus skrydžiams didesniu nei 1500 km atstumu – 400 EUR; tarptautiniams skrydžiams didesniu nei 3500 km atstumu – 600 EUR.
„Taip pat keleiviai gali prašyti alternatyvaus skrydžio artimiausiu įmanomu metu arba tuo metu, kai patogiausia patiems keleiviams. Jei alternatyvaus skrydžio reikia palaukti, oro linijoms tenka pareiga pasirūpinti keleivių maistu, gėrimais bei nakvyne, jei skrydžio reikia laukti per naktį. Dažnai žemų kaštų oro linijos pirmiausiai siūlo susigrąžinti pinigus už bilietus, tačiau keleiviams labai rekomenduojame neskubėti to daryti. Pinigų už bilietus susigrąžinimas yra viena iš alternatyvių teisių. Pasinaudojus ja, keleiviai nebegali reikalauti alternatyvaus skrydžio kaip įmanoma greičiau arba keleiviams patogiu metu“, – paaiškina B. Rimkus.
Ekspertas taip pat pataria tokioje situacijoje atsidūrusiems keleiviams dokumentuoti incidentą (išsisaugoti įrodymus) bei prašyti raštiško oro linijų bendrovės patvirtinimo apie atsisakymą įlaipinti į lėktuvą. Taip pat patariama išsisaugoti įrodymus, jog prie įlaipinimo vartų keleivis atvyko laiku.
„Jei planuojate tęsti kelionę, prašykite oro linijų darbuotojų alternatyvaus skrydžio artimiausiu įmanomu metu. Jei oro linijos tokio skrydžio nepasiūlo (ar pasiūlo skristi, pavyzdžiui, tik po savaitės), keleiviai turi teisę reikalauti, kad oro linijos surastų alternatyvą – net jei reiktų skristi ir su kitomis oro linijomis.
Jei oro linijos atsisako ar delsia tai padaryti, keleivis gali pats nusipirkti bilietą skrydžiui su kitomis oro linijomis ir prašyti atlyginti patirtas išlaidas. Svarbu žinoti – oro linijos privalo įrodyti, kad pasiūlė skrydžio pakeitimą „artimiausiu įmanomu metu“ panašiomis kelionės sąlygomis. Jei jos to nepadarė, privalo kompensuoti keleivio patirtas išlaidas už alternatyvų bilietą“, – keleiviams jų teises primena „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.
